Pirmosiomis šiltesnėmis pavasario dienomis miestai prisipildo gyvybės – į gatves grįžta dviratininkai ir paspirtukų vairuotojai. Po žiemos pertraukos trumpi pasivažinėjimai dažnai atrodo nekalti ir saugūs, tačiau būtent šiuo laikotarpiu fiksuojama daugiausia klaidų. Draudimo bendrovės BTA ekspertai įspėja: viena neapgalvota sekundė kelyje gali kainuoti net gyvybę.
BTA draudimo duomenimis, sezono pradžioje dažniausiai fiksuojami įvykiai, susiję su neatidumu, neteisingai įvertintu kitų eismo dalyvių greičiu ar staigiais, neapgalvotais manevrais.
„Prie to prisideda ir vis sparčiau augantis elektrinių paspirtukų populiarumas. Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai važiuojama ne ten, kur leidžiama, neįvertinamas saugus greitis ar nesulėtinama lenkiant pėsčiuosius. Tokios, atrodytų, smulkios klaidos dažnai tampa eismo įvykių priežastimi“, – sako BTA draudimo draudimo Žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova.
Šimtai sužeistųjų kasmet
VšĮ Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenys rodo, kad problema išlieka aktuali kasmet, o eismo įvykiai gali baigtis net žūtimi.
„Pavasarį į gatves sugrįžus dviratininkams ir mikrojudumo priemonių naudotojams, eismo įvykių skaičius natūraliai išauga. Vien 2025 m. dviratininkai dalyvavo 423 eismo įvykiuose – jų metu žuvo 6 žmonės, o paspirtukų ir mikrojudumo priemonių naudotojai pateko į 202 eismo įvykius. Tai rodo, kad sezono pradžioje ypač svarbu laikytis saugaus greičio, naudotis dviračių infrastruktūra ir išlikti budriems visiems eismo dalyviams“, – sako TKA komunikacijos vadovė Živilė Burdaitė.
Pasak K. E. Karpovos, dalis įvykių baigiasi ne tik traumomis, bet ir finansiniais nuostoliais – apgadinus automobilį ar kitą turtą, atsakomybė gali tekti pačiam vairuotojui.
„Neretai pasitaiko atvejų, kai dviratininkas ar paspirtuko vairuotojas staiga išvažiuoja į važiuojamąją dalį ar kerta sankryžą neįsitikinęs saugumu. Tokiais atvejais žala gali siekti kelis ar net keliolika tūkstančių eurų, ypač jei apgadinamas naujesnis automobilis ar sužalojami žmonės“, – pažymi K. E. Karpova.
Dažniausios klaidos – paprastos, bet pavojingos
K. E. Karpova pabrėžia, kad pavojingiausios klaidos dažniausiai yra paprastos ir pasikartojančios, tačiau jų pasekmės gali būti itin rimtos.
„Dažniausiai matome kelis pasikartojančius scenarijus – per didelį pasitikėjimą savimi, staigius ir kitiems eismo dalyviams sunkiai prognozuojamus manevrus, sankryžų ar perėjų taisyklių ignoravimą, taip pat dėmesio nukreipimą, pavyzdžiui, naudojantis telefonu. Prie to prisideda ir netinkamai pasirinktas greitis bei tai, kad dalis vairuotojų nesinaudoja apsaugos priemonėmis, kurios galėtų sumažinti traumų sunkumą“, – vardija K. E. Karpova.
Ji priduria, kad didžiausia problema yra ta, kad pavojingiausios situacijos kyla ne ekstremaliomis, o kasdienėmis sąlygomis – važiuojant pažįstamu maršrutu, trumpą atstumą ar netoli namų. Būtent tada budrumas sumažėja, o klaidos tikimybė išauga.
Svarbiausia – budrumas visiems eismo dalyviams
Saugumas priklauso ne tik nuo dviratininkų ar paspirtukų vairuotojų, bet ir nuo automobilių vairuotojų elgesio.
TKA primena, kad dviratininkams ir mikrojudumo priemonių vairuotojams svarbiausia laikytis elementarių taisyklių – naudotis dviračių takais ar juostomis, kai jie įrengti, per pėsčiųjų perėjas transporto priemonę vestis, jei nėra dviračių pervažos, pasirinkti saugų greitį, būti itin atidiems vietose, kur dviračių takai kerta važiuojamąją dalį, ir nepamiršti atšvaitų bei šalmų.
Tuo metu automobilių vairuotojai turėtų būti ypač dėmesingi sukdami į kairę ar dešinę, visada įsitikinti, kad nėra artėjančių dviratininkų ar paspirtukų, ir skirti papildomą dėmesį vietoms, kur dviračių takai kerta važiuojamąją dalį.
„Saugus eismas prasideda nuo kiekvieno iš mūsų sprendimų. Net viena sekundė neatidumo gali pakeisti situaciją iš esmės, todėl svarbiausia yra neskubėti, stebėti aplinką ir gerbti kitus eismo dalyvius“, – akcentuoja K. E. Karpova.
