Beveik pusei šalies moksleivių naudojimasis socialiniais tinklais yra tapęs problema – teigia mokslininkai ir vis garsiau kalba, kad visos mokymo įstaigos privalo turėti naudojimosi mobiliaisiais telefonais tvarką. Deja, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, tik pusė visų šalies mokyklų turi pasitvirtinusios taisykles dėl išmaniųjų įrenginių naudojimo.
Ar kada bandėte suskaičiuoti, kiek valandų per dieną prie mobiliojo telefono, planšetės ar kompiuterio ekrano praleidžia jūsų atžala? Tai skaičiavę šalies mokslininkai gavo neguodžiančius rezultatus. Štai keletas išvadų:
- vaikai lauke būna dvigubai mažiau nei prie ekranų;
- kuo ekranų trukmė ilgesnė, tuo vaiko kūno masė didesnė;
- išmaniųjų įrenginių naudojimas lengvina prieigą prie smurtinio, pornografinio turinio, prisideda prie patyčių plitimo;
- besaikis naudojimasis ekranu mažina dėmesingumą, didina nerimo bei depresijos atsiradimo tikimybę.
Ne vieną 6-17 metų vaikų sveikatos ir gyvensenos tyrimą su kolegomis atlikusi Vilniaus universiteto (VU) Psichologijos instituto direktorė, prof. dr. Roma Jusienė sako, kad prasidėjus išmaniųjų ekranų erai iš tėvų buvo jaučiamas lyg bumas – kuo jaunesniems vaikams duoti į rankas telefonus, planšetes, sodinti prie ekranų – dar vaikai nevaikšto, jau pirštukais brauko ekraną. „Tėvams atrodė, kad tai kažkoks didžiulis gėris tokiu būdu užimti vaikus“, – pasakoja profesorė.
Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad kas penktas mažylis kasdien maitinamas su ekranu
Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad kas penktas mažylis kasdien maitinamas su ekranu. Daugiau nei trečdalis (38 procentai) vaikų iki 5 metų savaitgaliais daugiau nei 3 valandas per dieną praleidžia prie išmaniųjų įrenginių ekranų. VU Filosofijos fakulteto socialinių mokslų daktarės Laurynos Rakickienės teigimu, niekas dar neįrodė, kad elektroninės priemonės kūdikių raidai ir ugdymuisi yra geriau nei sąveikos su suaugusiais, žaidimas su realaus pasaulio trimačiais daiktais. Vienintelė galima išimtis, kada vaikai iki 2 metų gali būti prie išmaniųjų ekranų – tai bendraudami su artimaisiais, kai jie yra kažkur toli.
Pasak VU mokslininkų, pernelyg didelio įsitraukimo į virtualų pasaulį pasekmės pradeda ryškėti vaikams pradėjus lankyti mokyklą. Tyrimų duomenimis apie pusė pradinių klasių moksleivių savaitgaliais prie ekranų praleidžia net 3-4 valandas, o darbo dienomis daugiau nei 2 valandas savo laisvalaikio. „Kai mokykloje telefonai yra visiškai neribojami, tai vaikai per pertraukas renkasi savo ekranus, o ne socialinius ryšius. O iš tikrųjų ypač pradinėje mokykloje turi mokytis bendrauti, dalintis vaidmenimis“, – aiškina socialinių mokslų daktarė Lauryna Rakickienė.
Apie tai, kad susitarimas yra labai svarbu, kiek vaikas, o vėliau paauglys gali savo laisvalaikio laiko praleisti prie ekranų, kalba ir Psichologijos instituto direktorė prof. dr. Roma Jusienė. „Pastebėjome, kad kai mokyklose nėra išmaniųjų telefonų naudojimo taisyklių ir namuose taip pat nėra aiškios tvarkos, kada ir kiek laiko vaikas ar paauglys gali praleisti savo laisvalaikio prie ekranų, tokiems vaikams dažniau pasireiškia nerimastingumas, mieguistumas, miego sutrikimai.“
Nors sveikatos priežiūros specialistai 11-14 metų paaugliams rekomenduoja prie ekranų praleisti iki 3 valandų per dieną, VU mokslininkų atliktų tyrimų duomenys rodo, kad tokio amžiaus paaugliai prie išmaniųjų įrenginių vidutiniškai praleidžia daugiau nei 5 valandas savo laisvalaikio. Tokio įsitraukimo pasekmes komentuoja VU Psichologijos instituto direktorė, prof. dr. Roma Jusienė: „Pas psichologus kreipiasi paaugliai dėl savižalos, su didžiuliais tikais. Jie paprastai jau būna apsilankę pas neurologus, kurie neranda jokios fiziologinės priežasties. Todėl labai svarbu tokiam jaunam žmogui atėjus pas psichologą klausti – kiek laiko praleidi internete? Štai pavyzdys: atėjusi į konsultaciją depresiška paauglė prisipažįsta, kad per savaitę prie ekranų praleidžia 70-80 valandų. Kartais įvardijami tokie skaičiai, kad net sunku patikėti ir neaišku, o kiek laiko lieka miegui ir ugdymui?“
Mokslininkai akcentuoja, kad asmeninių išmaniųjų įrenginių naudojimas ugdymo įstaigoje turi būti reglamentuotas
Psichologai pabrėžia, kad bandant padėti tokiam nuo ekranų priklausomam pacientui, labai svarbu, kad būtų ne tik savireguliacija (kurios kaip tik ir trūksta), bet ir susitarimas dėl ekranų laiko namuose, griežtos taisyklės ugdymo įstaigoje. Pasak profesorės Romos Jusienės, jei niekas nestabdo, nesudraudžia, tai paaugliai ten, išmaniuosiuose įrenginiuose, ir „pasilieka“, tuomet nebeįdomus tampa aplinkinis pasaulis. Tokie jauni žmonės dažnai turi problemų ir šeimoje, ir su bendraamžiais, taip pat kyla mokymosi sunkumų. Mokslininkai akcentuoja, kad asmeninių išmaniųjų įrenginių naudojimas ugdymo įstaigoje turi būti reglamentuotas, turėti aiškias taisykles, tai gali labai padėti sprendžiant paauglio probleminio interneto vartojimo problemą.
Naujausi Higienos instituto vaikų sveikatos būklės atlikti tyrimai tik patvirtina VU mokslininkų tyrimų išvadas. Per 8 metus palaipsniui augo vaikų prie ekranų praleidžiamas laikas. Moksleivių, kurie vidutiniškai 4 ir daugiau valandų per dieną praleidžia prie ekranų, dalis augo nuo 19,9 proc. 2016-aisiais iki 28,2 proc. 2024-aisiais.
Jau nuo šių metų gegužės 31 d. Latvijos mokyklose vaikams iki 6 klasės nebus leidžiama naudotis mobiliaisiais telefonais. Panašūs draudimai apie išmaniųjų telefonų apribojimus mokyklose yra priimti ar svarstomi daugelyje Europos šalių. Visiškai telefonais uždrausta naudotis Italijos, Vengrijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Graikijos ugdymo įstaigose. Nacionaliniam reglamentavimui dėl telefonų naudojimo mokyklose ribojimo pritartų ir Sveikatos apsaugos ministerija. Įvesti šį ribojimą iki 2026 metų pabaigos yra numatyta ir devynioliktosios Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projekte.
Sveikatos apsaugos ministerijos informacija
