Sveikatos specialistai įspėja naudoti kuo mažiau riebalų patiekalų gamyboje ir mityboje. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) bei jai pavaldus Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) rūpinasi, kad vartotojai gautų kuo kokybiškesnę ir sveikesnę produkciją bei kvalifikuotą informaciją apie maisto saugą. NMVRVT Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė parengė patarimų bei rekomendacijų, kaip sumažinti riebalų suvartojimą ir kokius riebalus rinktis.
Sveikos gyvensenos ir mitybos specialistai rekomenduoja, kad žmogaus suvartojamų riebalų kiekis neturėtų viršyti 30 proc. visos dienos energijos kiekio. Dar geriau būtų visus šiuos riebalus pakeisti nesočiosiomis riebalų rūgštimis.
Patariama valgyti maistą, kuriame gausu nesočiųjų riebalų rūgščių: riebią žuvį, riešutus, avokadą, augalinius aliejus (įskaitant alyvuogių aliejų, saulėgrąžų ir rapsų aliejų). Žuvį (šviežią, šaldytą ar konservuotą) rekomenduojama valgyti bent 2 ar 3 kartus per savaitę, nes su žuvimi gaunama vertingų polinesočiųjų riebalų rūgščių, vitamino D bei mineralinių medžiagų. Verta prisiminti, kad rūkytoje žuvyje, paruoštoje silkėje yra daug druskos, kurios vartojimą reikia riboti. Tiek suaugusiems, tiek vaikams labai svarbu išlaikyti tinkamą omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykį.
Patarimai, kaip sumažinti riebalų suvartojimą ir kokius riebalus rinktis:
- Įdėmiai skaitykite produktų etiketėse pateikiamą informaciją ir venkite tų produktų, kurių sudėtyje yra daug sočiųjų riebalų.
- Rinkitės neriebius pieno produktus, kadangi riebiuose pieno produktuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių. Net ir rinkdamiesi liesesnį produktą atminkite, kad net ir „liesoje“ grietinėje vis dar yra nemažas riebalų kiekis (10-12 proc.), tad reikėtų šiuos produktus vartoti saikingai.
- Rinkitės tuos produktus, kurių sudėtyje nėra transriebalų – termiškai paveiktų riebalų kurie naudojami pavyzdžiui maistui kepti.
- Daug sočiųjų riebalų rūgščių turinčius produktus keiskite maisto produktais, kurių sudėtyje yra mononesočiųjų ar polinesočiųjų riebalų rūgščių, pvz., sviestą pakeiskite augaliniais aliejais, vietoj mėsos dažniau rinkitės žuvį.
- Valgykite tuos produktus, kurių sudėtyje natūraliai nėra daug riebalų: grūdinius produktus, vaisius ir daržoves.
- Valgykite produktus, kurių sudėtyje yra gausu tirpių skaidulų – daržoves, vaisius, ypač obuolius. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad padidinus tirpių skaidulų suvartojimą, sumažėja koronarinės širdies ligos rizikos faktorių, tokių kaip cholesterolis ir trigliceridai, kiekis.
- Pašalinkite sukietėjusius riebalus nuo atvėsusių sriubų, sultinių ar troškinių paviršiaus.
- Ribokite produktų, kuriuose yra „slaptųjų“ riebalų, pvz., spurgų, sausainių, krekerių vartojimą.
- Daug sočiųjų riebalų yra paukštienos odelėje, todėl prieš valgydami, ją pašalinkite.
- Jaunesniems nei 2 metų vaikams nereikėtų taikyti riebalų vartojimo apribojimų, kadangi tiek cholesterolis, tiek kiti riebalai yra svarbūs smegenų vystymuisi.
Lėtinių neinfekcinių ligų rizika sumažės, jei suvartojamas riebalų kiekis sudarys mažiau nei 10 proc. visos suvartojamos energijos per dieną. Tačiau atkreiptinas dėmesys į maisto ruošimui naudojamus riebalus, kuriuose kepami produktai. Tokie termiškai paveikti riebalai turi specialų pavadinimą – transriebalai.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Europos maisto saugos tarnyba (EFSA – angl. European Food Safety Authotority) pataria valgyti kuo mažiau transriebalų. PSO rekomenduoja, kad iš transriebalų būtų gaunama ne daugiau nei 1 procentas su maistu gaunamos dienos energijos. Tai reikštų, kad suaugusiam žmogui, kurio per dieną su maistu gaunama energija yra 2000 kcal, per dieną patariama suvartoti ne daugiau kaip 2 gramus transriebalų.
Daugiausiai transriebalų turintys maisto produktai – kepiniai (pvz., sausainiai, pyragaičiai), augaliniai riebalai (pvz., margarinas, kulinariniai riebalai), konditerijos gaminiai (pvz., kremai ir kreminiai gaminiai, saldainiai), gruzdinti maisto produktai (pvz., keptos bulvytės) ir kt.
Indrė Stoškuvienė
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja.
