Įsivyravus karščiams itin svarbu organizme palaikyti skysčių balansą. Karštomis dienomis taip ir traukia ledinis vanduo, nes norisi ne tik numalšinti troškulį, bet ir atsivėsinti. Tačiau nuo labai šaltų skysčių, ypač tuomet, kai lauko temperatūra perkopia 30 laipsnių pavėsyje, gali greitai pradėti perštėti gerklę. Tad sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė, karštomis vasaromis dienomis pataria gerti vandens kambario temperatūros ar vos vėsesnio, bet ne ledinio vandens. Pasak prekybos tinklo „Rimi“ produktų vadovo Edvino Čiro, vasarą, kai išauga vandens pardavimai, pirkėjai dažniausiai renkasi negazuotą vandenį, o žiemą jų mėgstamiausias – gazuotas.
Vandens poreikį padės apskaičiuoti formulė
Pasak gydytojos dietologės dr. E. Gavelienės, per didelis išgerto vandens kiekis mums taip pat ne į naudą, tad jaudintis dėl to nevertėtų. Individualų vandens poreikį galimą apskaičiuoti pagal paprastą formulę – kiekvienam ūgio centimetrui reikėtų išgerti po 10 ml vandens. Tad, pavyzdžiui, 1,70 cm ūgio žmogui būtų gerai per dieną suvartoti apie 1,7 litro vandens. Tiesa, jei jis sportuoja ar diena labai karšta, gerti reikėtų dar daugiau.
„Svarbus ne tik geriamo vandens kiekis, bet ir kokybė. Reta šalis gyventojų reikmėms gali naudoti gruntinius vandenis, o mes tokią galimybę turime. Lietuvoje paprastas vanduo iš čiaupo – puikios kokybės. Vanduo – universalus tirpiklis, kuriame tirpsta maistinės ir kitos medžiagos: jos išnešiojamos po visą kūną, o nereikalingos –pašalinamos. Be to, vanduo – ir kiekvienos mūsų ląstelės sudedamoji dalis, jis padeda reguliuot kūno temperatūrą“, – pasakoja E. Gavelienė.
Karštą dieną geriausiai troškulį numalšina paprastas vanduo. „Tuo tarpu angliarūkšte papildytas gazuotas vanduo ilgiau negenda, gerai malšina troškulį, gerina apetitą, tačiau sergantiems virškinamojo trakto ligomis ar varginamiems pilvo pūtimo tokio vandens patariama vengti. Tiesa, jei per karščius gausiai prakaituojate, tada prarandate ne tik vandenį, bet ir mineralus, todėl dalį išgeriamo vandens pakeiskite didesnės mineralizacijos natūraliu vandeniu“, – pataria gydytoja dietologė.
Ką daryti, kai vanduo „be skonio“?
Kai kurie žmonės taip ir neįpranta gurkšnoti vandens, nes jis esą „be skonio“, tad renkasi sultis. Pasak gydytojos dietologės, jos nėra geras pasirinkimas, nes daržovių ar vaisių sultys traktuojamos kaip maistas, o ne gėrimas. Pietų šalyse net per karščius mėgaujamasi ir arbata. Nors pas mus tai neįprasta, dietologė siūlo pabandyti gurkšnoti atvėsintą arbatą, tik nebūtina ją saldinti.
Pasak „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, svarbu surasti būdą, kaip pagardinti vandenį – tam tinka vaisių ar agurkų griežinėliai, mėtos, čiobrelio, rozmarino šakelė. „Per karščius gerti vandenį reikia, net jei labai jo nemėgstate. Ir visai nesvarbu, prieš, po valgio ar valgant. Svarstymai, kad kai valgome, nereikia nieko gerti, susiję su ankstesne nuomone, kad esą „praskiedžiami“ virškinimo fermentai – tai netiesa. Virškinimo fermentų visuomet pasigamina tiek, kiek reikia maistui suvirškinti, ir prasiskiedimo procesai tam neturi jokios įtakos“, – aiškina gydytoja dietologė.
Per mėnesį nuperkama apie milijonas litrų vandens
Prekybos centruose galima rasti įvairių geriamojo vandens variantų: gazuoto ir negazuoto natūralaus mineralinio vandens, šaltinio vandens, stalo vandens su įvairiais skoniais (citrinų, mėtų, agurkų, raudonųjų uogų). Pasak prekybos tinklo „Rimi“ produktų vadovo Edvino Čiro, kiekvienas renkasi tai, kokį vandenį mėgsta, bet ir gamintojai nuolat pristato naujovių. Pavyzdžiui, vandenį su skoniais, bet be pridėtinio cukraus. „Šiuo metu mūsų parduotuvėse per mėnesį nuperkama apie 1 milijonas litrų vandens. Pastebime, kad vasarą geriamojo vandens pardavimai auga, tačiau šis skaičius labai priklauso nuo oro temperatūros – per karščius pirkėjai į krepšelius įsideda daugiau butelių su vandeniu“, – pastebi E. Čiras.
Jei nemėgstate gerti vandens, „Rimi“ kviečia atkreipkite dėmesį į vaisius ir daržoves, kurie taip pat gali atgaivinti per karščius. Kai kurių jų sudėtyje yra medžiagų, kurios veikia kaip natūralūs gaivos šaltiniai.
Kas gaivina geriausiai?
Agurkai – jų sudėtyje yra net 97 proc. vandens. Tad norinti atsigavinti užteks sukrimsti vos kelis gabalėlius ar įdėti į stiklinę vandens porą agurko griežinėlių.
Ridikėliai – netikėta, bet tiesa. Dėkite į salotas arba graužkite vienus.
Salotos – lapiniai kopūstai, špinatai ir kitos tamsios spalvos salotos savo sudėtyje taip pat turi didelį kiekį vandens.
Granatai – smulkios raudonos sėklos ne veltui taip mėgstamos karščiu alsuojančiuose Artimuosiuose Rytuose.
Cukinijos – valgykite šias agurkų giminaites neapdorotas ir nė nepajusite, kaip dingsta troškulys.
Arbūzai – idealus vasaros užkandis, kurių gaivinančiomis savybėmis įsitikinome nekart.
Ananasai – nors ir atrodo labai saldūs, iš tikrųjų tropiniuose kraštuose augančių vaisių sudėtyje yra medžiagų, reguliuojančių kūno temperatūrą.
Persikai – itin daug vandens sudėtyje turinčius vaisius karštą vasaros dieną rekomenduojama rinktis priešpiečiams. Turėtų atgaivinti bent kelioms valandoms!
Braškės – įmeskite bent kelias į savo vasaros gėrimą. Bus ne tik gražu ir skanu, bet ir gaivu.
