Senas elektrinis virdulys, elektrinis šepetukas, elektroninis žaislas, šviestuvas ar barzdaskutė – ne kasdien susidarančios atliekos. Dėl to daugeliui dėl jų galvos neskauda – kur išmesi, taip ir bus gerai. Deja, toks įsitikinimas ne tik klaidingas, bet ir gali atnešti daug žalos aplinkai, ne sykį ir atsigręžti prieš žmonių sveikatą ar net sukelti rimtų pavojų. Specialistai įvardija priežastis, kodėl neturėtume elektronikos atliekų mesti į po rūšiavimo likusioms buitinėms atliekoms ar kitokioms atliekoms skirtus konteinerius.
Elektronikos atliekų privalėtume surinkti daugiau
„Mažėjant iš Žemės gelmių išgaunamų ribotų išteklių, ypač svarbu, kad kuo daugiau atliekų būtų perdirbta ir sugrąžinta į gamybą antrinių žaliavų pavidalu. Tai yra esminis žiedinės ekonomikos principas, kurio laikytis yra įsipareigojusios visos Europos Sąjungos (ES) šalys. ES valstybėse elektronikos atliekų surinkimo sistemos veikia seniausiai pasaulyje, daugelyje šalių, įskaitant Lietuvą, yra puikiai išvystytos tam skirtos infrastruktūros, tačiau norimų rezultatų pasiekti pavyksta vos keliose ES valstybėse. Lietuvoje irgi pernelyg vangiai artėjame prie ES nustatytų tokių atliekų surinkimo rodiklių“, – aiškina Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė.
Jos teigimu, ES užduotys jau keletą metų išlieka tos pačios – elektros ir elektronikos įrangos (EEĮ) atliekų reikia surinkti 65 proc., palyginti su ankstesnių metų šios kategorijos srautais šalies rinkoje, baterijų atliekų atitinkamai – 45 proc. Pastaruosius keletą metų surinkimo rodikliai po truputį gerėjo, tačiau 2022 m. buvo stebimas nežymus surinkimo sumažėjimas.
Tai nėra vien tik Lietuvos ar mūsų šalies gyventojų mentaliteto problema, nes panašūs sunkumai pastebimi ir senesnes atliekų rūšiavimo tradicijas turinčiose šalyse. Tuo tarpu ekspertai atkreipia dėmesį, kad didžioji problema – ne surinkimo sistemų trūkumai, o gyventojų atsakomybė stoka arba įprotis kaupti namuose senus, nenaudojamus prietaisus.
Panaudotos baterijos turi būti išmetamos atskirai
„Baterijų atliekų pernai surinkome irgi šiek mažiau nei 2021-aisiais, lyginant su jų srautais rinkoje. Tai galėtume paaiškinti tiek vis didesniu įkraunamų baterijų populiarumu, tiek ir žmonių elgsena, išmetant prietaisus kartu su baterijomis, nors to neturėtų būti. Baterijų atliekoms yra skirti atskiri konteineriai, tačiau ne visi to paiso, trūksta atsakomybės rūšiuojant atliekas“, – pastebi EPA atstovė.
Ji primena, kad baterijos yra atskira atliekų rūšis, kuri ir perdirbama skirtingu būdu nei elektronikos atliekos. Viena didžiausių bėdų – pažeistos, sugedusios ar netinkamomis sąlygomis laikomos baterijos išsipučia, iš jų išteka cheminės medžiagos, jos užteršia kitas atliekas ar aplinką. Todėl išmesdami nebereikalingus elektronikos prietaisus turėtume iš jų išimti baterijas ir jas išmesti į kitus konteinerius. Dažnu atveju tokie baterijų atliekoms ir smulkiosios elektronikos atliekoms skirti konteineriai šalies prekybos centruose stovi greta, tad tereikia nedidelės pastangos, kad atliekos patektų ten, kur reikia.
Gali užsidegti, gadina rūšiavimo įrenginius
Mindaugas Šeštokas, bendrovės „Ecoservice“ Gamybos padalinio vadovas, atkreipia dėmesį, kad elektronikos atliekų vis dar pasitaiko plastiko pakuotėms skirtuose konteineriuose.
„Gyventojų rūšiavimo įpročiai gerėja ir išrūšiuojamų atliekų daugėja, tad ši pozityvi tendencija džiugina. Tačiau vis dar pasitaiko rūšiavimo klaidų, kuomet žmonės elektronikos atliekas ar baterijas meta į plastiko pakuočių konteinerius. Per dieną iš 9,5 tonos rūšiavimo atliekų, kurios pasiekia mūsų atliekų rūšiavimo centrą, randama apie 50 kg elektronikos atliekų“, – aiškina M. Šeštokas.
Jis pabrėžia, jog yra svarbu tai, kad į pakuočių konteinerius patekusios elektronikos ir baterijų atliekos kelia realų pavojų dėl savaiminio užsidegimo rizikos. Be to, į rūšiavimo konteinerius išmesti laidai, girliandos apsiveja rūšiavimo įrenginius, apsiveja mechanizmus, kurie nebegali sklandžiai veikti, tenka stabdyti rūšiavimo įrangos darbą. Taigi, elektronikos prietaisų atliekas reikia rūšiuoti atskirai, pristatyti jas į elektronikos atliekų surinkimo vietas.
Tuo tarpu EPA projektų vadovė pastebi, jog visame pasaulyje, įskaitant ir Europos šalis, elektronikos atliekos labai dažnai išmetamos kartu su buitinėmis atliekomis, kur vėliau didžioji jų dalis atsiduria sąvartynuose, geriausiu atveju – sudeginama, išgaunant šilumą, tačiau prarandant naudingas žaliavas.
„Daugelyje ES valstybių yra sukurtas patogus elektronikos ir baterijų atliekų surinkimo tinklas, tačiau pastebima, kad žmonėms vis dar trūksta realaus rūpesčio aplinka bei ateinančių kartų gerove. Jau antras dešimtmetis EPA organizuoja Lietuvoje elektronikos atliekų surinkimą. Tokioms atliekoms skirtus konteinerius galima rasti prekybos centruose, bibliotekose, įvairiose kitose įstaigose. Lygiai tiek pat laiko nemokamai surenkame iš gyventojų namų stambiosios elektronikos atliekas. Tereikia paskambinti telefonu +370 695 55111 arba registruotis www.epa.lt svetainėje“, – primena L. Jurevičienė.
Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)
Elektronikos platintojų asociacija yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Bosch“, „Siemens“, „Whirlpool“ ir kt. EPA savo veiklą organizuoja ir atliekų surinkimą finansuoja visos šalies mastu.
