Atėjęs pavasaris skelbia naują sodinimo sezoną. Dabar pats metas ruošti sodą ar daržą, kad vasarą jis žaliuotų ir taptų gėrybes nešančia vieta, kurioje bus malonu apsilankyti. Pavasaris taip pat puikus metas persodinti bei tręšti augalus ir pamėginti savo darže užsiauginti naujų. Vieno Lietuvoje veikiančio prekybos tinklo Baltijos šalių kategorijos vadovė Inga Gruzdina pastebi, jog pastaraisiais metais Lietuvoje populiarėja egzotiniai vaisiai bei augalai, mat jų sėklų pardavimai sparčiai auga. Norintiems sutaupyti daržo mėgėjams specialistė pataria, kaip namuose pasigaminti natūralias trąšas patiems.
Auga egzotinių vaisių sėklų paklausa
Pasak prekybos tinklo Baltijos šalių kategorijos vadovės Ingos Gruzdinos, vis daugiau žmonių nusprendžia patys imtis žemdirbystės ir bando užsiauginti vietinių daržovių, eksperimentuoja su egzotinėmis gėlėmis ir augalais. Tendencingai grįžtama prie natūralumo, ekologijos, daugiau domimasi sveikatai palankia mityba, tad vis aktualesnės tampa ir pačių užaugintos daržovės bei vaisiai.
„Stengiamės atliepti augantį pirkėjų susidomėjimą, tad asortimente turime platų įvairių gėlių, daržovių ir prieskoninių žolelių sėklų pasirinkimą, taip pat siūlome įsigyti gėlių svogūnėlių bei svogūnų daigų. Šiais metais populiariausios daržovių sėklos tarp pirkėjų yra agurkų, raudonėlių, krapų bei bazilikų. Jei kalbėtume apie gėles, šiemet pirmauja levandos, medetkos, lobelijos ir zinijos“, – vardija I. Gruzdina.
Baltijos šalių kategorijos vadovė taip pat pastebi, kad dėl šiltėjančio klimato Lietuvoje pastaruoju metu auga mūsų kraštams ne visai įprastų vaisių bei daržovių: arbūzų, melionų, brokolių, kininių kopūstų, šparagų sėklų paklausa. Žmonės nori užsiauginti tai, ką įprastai perka prekybos centruose ir neapsiriboja vien lietuviškais vaisiais bei daržovėmis: „Egzotiniai vaisiai auga ir ant palangės, tačiau tam reikia daug kantrybės. Namuose galite užsiauginti bananus, citrusinius vaisius, avokadus ar granatus.“
Pasak I. Gruzdinos, gėlių sėklų asortimente taip pat pastebima egzotikos tendencija, mat daugėja naujų rūšių plunksninių žolių, japoninių gėlių sėklų mišinių, taip pat gėlių svogūnėlių. „Pastebėjome, kad klientai neseniai pamėgo Brazilijos varpinę gėlę, kurios anksčiau daugelyje sodų nebūtumėte radę“, – pastebi prekybos tinklo atstovė.
Pavasarį augalus būtina tręšti
Pasak kategorijos vadovės, pavasarį būtina įvertinti, kuriuos augalus reikia persodinti į didesnį vazoną, įpilti naujos žemės ar patręšti. Prekybos centruose klientai gali rasti trąšų visų rūšių augalams, lauko bei kambarinėms gėlėms.
„Augalams gyventi reikia šviesos, vandens ir anglies dioksido. Būtent iš pastarųjų dviejų, pasitelkus saulės energiją, išgaunamas vandenilis ir anglis, iš kurių augalai gauna maisto, bet tam, kad susiformuotų augalų ląstelių struktūros, jiems reikia tam tikrų mineralinių medžiagų – azoto, fosforo ir kalio. Neturėdamas pakankamo šių mineralinių medžiagų kiekio augalas suserga. Azotas yra pagrindinis augimo elementas, fosforas skatina šaknų augimą ir suteikia augalui atsparumo, o kalis gelbėja žydėjimui ir vaisių formavimuisi. Bet kuriose kompleksinėse trąšose yra bent šie trys mikroelementai“, – aiškina I. Gruzdina.
Specialistė pasakoja, kad geriausia augalus tręšti nuo pavasario iki rudens: „Atėjus pavasariui sodas ruošiasi pabusti iš žiemos miego. Augalai baigia ramybės periodą ir jiems reikia maisto medžiagų augimui, žydėjimui bei vaisių užmezgimui. Pakilus temperatūrai ir padidėjus kritulių kiekiui, augalai pradeda leisti sultis ir pasirodo pirmieji žiedai.“
Trąšas galime pasigaminti ir patys
Pasak Baltijos šalių kategorijos vadovės, organinių trąšų augalams galime lengvai pasigaminti ir namuose. Tokios trąšos bus naudingos dirvožemiui ir pasėliams, visiškai nekenksmingos aplinkai, be to, jas lengva naudoti.
„Bananuose yra daug kalio, kuris labai naudinga maistinė medžiaga augalams, ypač jų žydėjimui. Tad suvalgę banano vaisių, žievelę galime panaudoti naminiam kompostui gaminti. Tuo tarpu kiaušinių lukštuose yra kalcio karbonato, kuris atbaido kenkėjus. Geriausia būtų lukštus susmulkinti ir įmaišyti į naminį kompostą, tačiau juos taip pat galima sumalti į miltelius ir pabarstyti ant augalų pagrindo. Ryte išgėrę puodelį kavos, tirščius galime taip pat panaudoti kompostui gaminti, nes kavos tirščiuose yra nemažai azoto, kuris yra naudinga maistinė medžiaga augalams. Kavos tirščius galima įmaišyti tiesiai į dirvą arba paskleisti ant jos paviršiaus“, – pataria I. Gruzdina.
