16.5 C
Šilalė
2026 / 05 / 19

Lietuvos gyventojų skolų žemėlapis: sumos ir kiekiai įvairiose savivaldybėse

Ar jau skaitėte?

Skaitomiausi

Lietuvos antstolių rūmų iniciatyva pirmą kartą sudarytas skolų žemėlapis parodė, kad įsiskolinimo lygis atskirose savivaldybėse skiriasi kelis kartus. Iš žemėlapio matyti, kad mažiausiu pradelstų skolų bagažu išsiskiria tankiausiai apgyvendintos Lietuvos vietovės ir kurortai, o didžiausiu – rečiau apgyvendinti periferijos regionai, ypač esantys pasienyje su Rusija ir Baltarusija.

- Reklama -

„Skolų žemėlapyje matome daug skirtingų „Lietuvų“. Tikimės, kad šis žemėlapis padės tiksliau apčiuopti pradelstų skolų susidarymo priežastis ir sėkmingiau mažinti gyventojų įsiskolinimų mastą“,– sako Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas, antstolis Irmantas Gaidelis.

Piniginė su eurų banknotais, simbolizuojanti įsiskolinimus Lietuvoje.
Vidutinė antstoliams išieškoti perduota skola Lietuvoje siekia 2651 eurą.

Pasienio savivaldybėse – daugiau skolų ir administracinių baudų

Didžiausia skolininkų koncentracija – pasienio su Baltarusija ir Rusija regionuose. Jei tūkstančiui Birštono, Utenos rajono ir Palangos miesto savivaldybių gyventojų tenka 240-280 vnt. pradelstų skolų, tai tūkstančiui gyventojų Pagėgių savivaldybėje – vidutiniškai 900 vnt. pradelstų skolų, o Varėnos ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse – vidutiniškai 690-730 vnt. pradelstų skolų.

Pastarųjų trijų savivaldybių – Šalčininkų, Varėnos rajonų ir Pagėgių – gyventojai išsiskiria ir didžiausiu nesumokėtų administracinių baudų skaičiumi, kuris daugiau nei dvigubai viršija šalies vidurkį. Kiekvienam minėtų savivaldybių gyventojui vidutiniškai tenka po 127 eurus nesumokėtų administracinių baudų. Tuo metu šalies vidurkis yra 50 eurų, o mažiausias pradelstų baudų sumas turinčiose savivaldybėse – Neringos, Utenos rajono ir Birštono – 24 eurai. Didžioji dalis pradelstų administracinių baudų – už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Ir tai būdinga visoms šalies savivaldybėms.

Lietuvos antstolių rūmų vadovas atkreipia dėmesį, kad pradelstų skolų paplitimas tiesiogiai susijęs ne tik su regionų ekonominiais rodikliais, gyventojų užimtumo lygiu, bet ir su nelegalių pajamų lygiu. Neįmanoma išieškoti skolų, jei įsiskolinusieji turi galimybę gyventi iš šešėlinių pajamų. Tokiems asmenims skirtos administracinės baudos kaupiasi kaip pradelstos skolos iki tos dienos, kol ateina metas nutraukti išieškojimą dėl senaties.

Prognozuoja tolesnį skolininkų piktnaudžiavimą

„Ar administracinių baudų „kolekcionavimo“ problemą gali išspręsti įstatymais įvedami palengvinimai visiems skolininkams, tokie kaip nuo 2024 m. liepos sumažintos išskaitos iš pajamų ir nuo gruodžio įvedamos skolų „atostogos“? Greičiau atvirkščiai – piktavalių skolininkų skaičius dėl šių pakeitimų gali tik padidėti“, – svarsto Lietuvos antstolių rūmų vadovas.

- Reklama -

Antstolis pabrėžia, kad naujoji tvarka gal ir gelbsti laikinai nedirbančius skolingus žmones, bet tuo pačiu ji yra ir dovana nesąžiningiems, atsiskaityti vengiantiems pažeidėjams. Sulėtėjus išieškojimo procesams, nesumokėtų administracinių baudų bagažas daugelyje vietovių dar labiau didės.

„Be lankstesnio teisinio reguliavimo užtikrinti baudų ir kitų skolų mokėjimo neišvengiamumą tiesiog neįmanoma. Kiekvienam skolininkui atskiro įstatymo nepriimsime, bet skolą išieškančiam antstoliui turėtų būti suteikta teisė spręsti, ar konkrečiam asmeniui reikalingi tam tikri palengvinimai, ar ne“,– teigia antstolis I. Gaidelis.

Išskirtos savivaldybės, kuriose daugiausia išlaikymo bei piniginių skolų

Pagal vaikams priteisto išlaikymo (vadinamųjų alimentų) skolų skaičių „pirmauja“ Kelmės, Raseinių rajonų ir Pagėgių savivaldybės, kuriose tūkstančiui gyventojų vidutiniškai tenka 34 alimentų skolos. Tuo tarpu skaičiuojant pagal vienam savivaldybės gyventojui vidutiniškai tenkančią išlaikymo skolų naštą išsiskiria Biržų rajono (210 eurų), Kalvarijos (172 eurai) ir Pagėgių (166 eurai) savivaldybės. Mažiausios išlaikymo skolos – Birštono, Akmenės bei Skuodo rajonų savivaldybėse (vidutiniškai po 26 eurus vienam savivaldybės gyventojui).

Didžiausi laiku negrąžintų piniginių skolų kiekiai tūkstančiui gyventojų yra susikaupę Akmenės (452 vnt.), Radviliškio (441 vnt.) bei Kelmės (430 vnt.) rajonų savivaldybėse. Mažiausiai tokių skolų – Birštono (138 vnt.), Palangos miesto (145 vnt.) ir Klaipėdos rajono (151 vnt.) savivaldybėse.

Nors vidutinė negrąžinta piniginė skola, tenkanti vienam gyventojui, yra didžiausia Neringos savivaldybėje (8483 eurai), antstolis I. Gaidelis atkreipia dėmesį, kad tai nelaikytina ypač aukšto šio regiono gyventojų prasiskolinimo ženklu: tokį rodiklį lemia vos kelių Neringoje įkeisto nekilnojamojo turto savininkų skolos, kurios statistiškai dalijamos palyginti nedideliam skaičiui šios savivaldybės gyventojų. Toliau didžiausių negrąžintų skolų gretoje, skaičiuojant pagal dydį vienam gyventojui, rikiuojasi Vilniaus miesto (1809 eurai) ir Marijampolės (1803 eurai) savivaldybės.

Daugiausia skolininkų – vidutinio amžiaus asmenys

Duomenys apie įvairių skolų pasiskirstymą pagal amžiaus grupes patvirtina, kad Lietuvos statistinio skolininko portretas metai iš metų nesikeičia – laiku negrąžintos skolos dažniausiai lydi vidutinio amžiaus žmones.

Beveik trečdalį (32 proc.) iš visų antstoliams perduotų skolų privalo grąžinti gyventojai, kurių amžius 35-44 metai. Bendra šios grupės gyventojų pradelstų skolų suma sudaro 704,2 mln. eurų.

Tarp šių skolų – 42,3 mln. eurų valstybei nesumokėtų administracinių baudų, beveik 67 mln. eurų vaikams priteisto išlaikymo (alimentų) skolų, 506,3 mln. eurų piniginių skolų juridiniams ir fiziniams asmenims (įskaitant hipotekos kreditorių reikalaujamas skolas) ir kitos skolos.

Kaip pastebi Lietuvos antstolių rūmų vadovas, dažniausiai pasitaikančių skolų sąrašas yra panašus visose Baltijos šalyse: tai nesumokėtos baudos, piniginės skolos (laiku negrąžintos paskolos, kreditai, įsiskolinimai už paslaugas ir kt.) bei vaikų išlaikymo skolos (vadinamieji alimentai).

Vidutinė antstoliams išieškoti perduotos skolos suma praėjusiais metais Lietuvoje buvo 2 651 euras, Latvijoje – 3 923 eurai, Estijoje – 3 132 eurų.

Lietuvos skolų žemėlapis sudarytas klasifikuojant Valstybės įmonės Registrų centro viešai skelbiamus Antstolių informacinės sistemos duomenis (https://www.registrucentras.lt/p/1606), aktualius šių metų birželio 30 d.

Dora Petkauskaitė
Atstovė spaudai
Asociacija Lietuvos antstolių rūmai

spot_img
spot_img

Vilniečiai jau keliasi į terasas: štai kur verta pietauti ar vakarieniauti šiltuoju metu

Atšilus orams Vilniaus centre esančios PC CUP terasos tampa viena populiariausių susitikimų vietų. Nuo naujos „Guacamole Rooftop“ erdvės ant stogo iki jaukių kavinių ir restoranų prie Neries – čia vilniečiai kviečiami mėgautis maistu, gėrimais ir vasariška miesto atmosfera.

Progų šį savaitgalį – iki soties: „Iki“ siūlo gardų ir pigų meniu tiek šeimai, tiek „Eurovizijos“ vakarui

„Iki“ savaitgaliui paruošė gausybę nuolaidų ir gardžių idėjų – nuo brusketų bei šašlykų iki grilintų krevečių ir keptų bananų desertų. Pirkėjų laukia akcijos mėsai, sūriams, ledams ir kitiems savaitgalio stalo produktams.

Palanga – ketvirta tarp Lietuvos savivaldybių pagal gyvenimo kokybę

Naujausiame Lietuvos savivaldybių gyvenimo kokybės reitinge Palanga užėmė ketvirtąją vietą šalyje ir tapo aukščiausiai įvertinta savivaldybe po didmiesčių.

Keičiasi ne tik grilio sezono startas – lietuviai ant grotelių vis dažniau ieško naujų skonių

Prekybininkai ir virtuvės profesionalai pastebi, kad lietuvių grilio kultūra sparčiai keičiasi – sezonas prasideda anksčiau, o šalia tradicinių šašlykų vis dažniau atsiranda nauji marinatai, paukštiena ir natūralesni skonių deriniai.

Senjorai nori didesnių pomidorų, o atsiduria sukčių pinklėse: įprotis spausti nuorodas gali brangiai kainuoti

Ekspertai įspėja, kad net nekaltai atrodantys sodininkystės ar receptų pasiūlymai internete gali tapti sukčių spąstais. Vyresnio amžiaus žmonės vis dažniau susiduria su nesaugiomis nuorodomis socialiniuose tinkluose ir žaidimuose telefone.

Metų tvarumo vadovė Indrė Beinoravičienė: laimėtas apdovanojimas atskleidė „Iki“ požiūrį į darbuotojus

Prekybos tinklo „Iki“ tvarumo projektų vadovė Indrė Beinoravičienė, šiuo metu esanti vaiko priežiūros atostogose, pelnė Metų tvarumo vadovo apdovanojimą. Įvertinimas tapo svarbiu ženklu apie organizacijos palaikymą darbuotojams skirtingais gyvenimo etapais bei nuosekliai vystomas tvarumo iniciatyvas.

Giraitės ginkluotės gamykla 2025-aisiais augino gamybos apimtis ir pelną iššūkių kupinoje rinkoje

Giraitės ginkluotės gamykla 2025 metais padidino pajamas, pelną ir eksporto apimtis, o investicijos leis artimiausiais metais reikšmingai plėsti gamybą.

Kai trūksta laiko: lengvai paruošiamas makaronų receptas su unikaliu padažu

Kai trūksta laiko, šis Azijos virtuvės įkvėptas makaronų receptas su vištiena ir mangų padažu padės greitai paruošti sotų bei skanų patiekalą.

Atostogų paradoksas: kodėl vienus vargina vidurių užkietėjimas, o kitiems prasideda viduriavimas?

Kelionių metu daugelis susiduria su virškinimo sutrikimais – nuo vidurių užkietėjimo iki viduriavimo. Vaistininkė paaiškina, kodėl taip nutinka ir kaip sau padėti.
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img