17 C
Šilalė
2022 / 08 / 10
spot_img
spot_img
[td_block_9 limit="1" tdc_css="eyJhbGwiOnsibWFyZ2luLWJvdHRvbSI6IjEwIiwiYm9yZGVyLXRvcC13aWR0aCI6IjEiLCJwYWRkaW5nLXRvcCI6IjEwIiwicGFkZGluZy1yaWdodCI6IjEwIiwicGFkZGluZy1ib3R0b20iOiIxMCIsInBhZGRpbmctbGVmdCI6IjEwIiwiYmFja2dyb3VuZC1jb2xvciI6InJnYmEoMjIxLDE5NSwxNTMsMC4yNikiLCJkaXNwbGF5IjoiIn19" m8f_title_font_size="18" m8f_title_font_line_height="1.2" category_id="19" sort=""]
[td_block_7 limit="1" offset="2" m6f_title_font_size="18" m6f_title_font_line_height="1.2" tdc_css="eyJhbGwiOnsibWFyZ2luLWJvdHRvbSI6IjEwIiwiYm9yZGVyLXRvcC13aWR0aCI6IjEiLCJwYWRkaW5nLXRvcCI6IjEwIiwiZGlzcGxheSI6IiJ9fQ==" category_id="" sort="random_7_day"]

Maudynių sezono pikas: kaip elgtis prie vandens ir gelbėti skęstantįjį

Ar jau skaitete?

Besitęsiantys vasaros karčiai kviečia smagiai praleisti laiką prie vandens telkinių. Vis dėlto su įkaitusiais poilsiautojais padaugėja ir tų, kurie netinkamai elgiasi prie vandens, pervertina savo jėgas ir taip sukelia pavojų sau ir aplinkiniams.

ERGO Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė pastebi, kad ilsėdamiesi prie vandens kartais galvojame, jog labai gerai žinome, ko negalima daryti, tačiau vis tiek darome.

„Net ir paprastas pasiplaukiojimas valtimi gali baigtis išgąsčiu iškritus už borto ar apsivertus valčiai. Tai gali nutikti, kai vandens transporto priemonėje yra elgiamasi neatsargiai – valtis siūbuojama, joje vaikštoma. Stovinčio vandens telkiniuose, pavyzdžiui, ežeruose, madinga plaukioti pripučiamais žaislais – flamingais ar vienaragiais. Tačiau plaukimas jais judančiame vandenyje, pavyzdžiui, upėje ar jūroje, gali būti labai pavojingas“, – teigia A. Jusė.

Šiemet ugniagesiai gelbėtojai Lietuvoje atliko 140 gelbėjimo darbų vandenyje. Ištraukta 40 skenduolių, iš jų – vienas nepilnametis, išgelbėta 17 skendusiųjų, iš jų – du vaikai. Vien birželį iš vandens telkinių jau ištraukti 7 skenduoliai, 6 žmonės išgelbėti. Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos viršininkas Giedrius Ruočkus teigia, kad svarbiausia – neiti maudytis persikaitinus ar apsvaigus, nesimaudyti nežinomose vietose, kur nėra žmonių, ir nepervertinti savo jėgų.

„Žmonės neįvertina savo galimybių, pasirenka iššūkius, kurie kelia didelę riziką gyvybei. Gyventojai labiau turėtų rūpintis savisauga – pavyzdžiui, plaukiodami valtimi, dėvėti gelbėjimo liemenes. Kiek teko šiemet gelbėti iškritusių iš valties ar traukti jau nuskendusių žvejų, nė vienas nedėvėjo liemenės. Taip pat labai svarbu pasirūpinti savo vaikais, prižiūrėti, kad jie nebristų į vandenį vieni, be suaugusiųjų priežiūros“, – sako ugniagesių atstovas.

Svarbiausia – prižiūrėti vaikus

Labai svarbu paaiškinti vaikams, kaip elgtis prie vandens, kad nenutiktų skaudžių nelaimių. Ugniagesiai narai Lietuvoje rengia mokymus – susitinka su vaikais ir primena jiems saugaus elgesio prie vandens taisykles, rengia praktines pamokas prie vandens telkinių.

„Pamokyti, kaip saugiai elgtis vandenyje ar šalia vandens telkinių, gali ir patys tėvai, tik, žinoma, vaikams reikia kasmet pakartoti informaciją, ji gali pasimiršti. Dar vienas svarbus aspektas – nepaleisti vaiko iš akių, kai jis netoli vandens telkinio“, – pasakoja A. Jusė.

Jeigu vaikas nori maudytis, į vandenį tėvai ar kitas suaugęs asmuo turėtų bristi kartu. Judančio vandens telkiniuose pasitaiko povandeninių srovių, sūkurių, kurie gali įtraukti ar nunešti toli nuo kranto, o dugne gali būti duobių, kur gylis staiga tampa per didelis vaikui, tad vaiką reikėtų laikyti už rankos.

Kelią nelaimei gali užkirsti svarbūs patarimai

Ugniagesiai gelbėtojai pataria prie vandens tekinių elgtis ypač atsargiai ir nepamiršti svarbiausių taisyklių norint mėgautis vandens suteikiama atgaiva. Patariama nestovėti ir neleisti vaikams žaisti ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos, molo kraštas, tiltas ar status krantas.

Vis dėlto nutikus nelaimei ir pradėjus skęsti, svarbu yra įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipti mojuojant rankomis. Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112. Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę. Jeigu šalia nieko daugiau nėra, pamėginkite gelbėti skęstantį, priplaukę prie jo plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), per saugų atstumą, kad negalėtų jūsų sugriebti, skęstančiajam paduokite gelbėjimo ar parankinę neskęstančią priemonę (kamuolį, čiužinį).

Gelbėtojai kviečia įsidėmėti, jog gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.Jusė taip pat atkreipia dėmesį, kad saugiau laiką leisti prie gerai žinomų vandens telkinių, nes tai gali padėti išvengti ne tik skaudžių nelaimių, bet ir traumų.

„Pavojus gali grėsti vandens telkinio dugne, kai šokdamas į vandenį žmogus gali atsitrenkti į dugne gulintį akmenį arba, tinkamai neįvertinęs gylio, į vandens telkinio dugną. Pastebime, kad dažniausiai dėl nelaimingų atsitikimų draudimų išmokų yra kreipiamasi dėl tokių traumų kaip kojų lūžiai, šonkaulių, krūtinkaulio, stuburo juosmens dalies sužalojimai, net stuburo traumos. Vandenyje taip pat gali grėsti pavojus susižeisti į aštrius dugne esančius daiktus, kyšančias šakas, kriaukles, dėl kurių gali prireikti net apsilankymo ligoninėje ir kelių siūlių,“ – teigia A. Jusė.

spot_img
[td_block_12 limit="2" offset="1"]
[td_block_12 limit="20" offset="3"]
spot_img
spot_img