Tinstanti, paraudusi ir skausminga oda – pirmieji lokalaus uždegimo požymiai. Uždegimo priežasčių yra įvairių, jį sukelti gali išorinės priežastys, tokios kaip įdrėskimas, arba vidinės priežastys, pavyzdžiui, organų disfunkcija ir kitos. Vis dėlto net ir tokio pobūdžio uždegimą galima gydyti natūraliais būdais, vienas jų – tinkama mityba. Šveicarijos supermaisto startuolio „Alver“ gydytojas dietologas Edvardas Grišinas pasakoja, kaip mityba gali paskatinti vystytis uždegimą ir, atvirkščiai, užkirsti jam kelią, taip pat nurodo pagrindinius veiksnius, skatinančius uždegiminių procesų atsiradimą.
Uždegimą gali sukelti ir lėtinis maisto medžiagų trūkumas
Pasak gydytojo dietologo, uždegimas yra fiziologinis žmogaus organizmo procesas, susijęs su kūno apsaugos ir audinių atkūrimo mechanizmais. Šie mechanizmai gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą įtaką žmogaus organizmui – tai priklauso nuo to, kaip imuninė sistema reaguoja į svetimkūnį, patekusį į organizmą.
„Klaidingai manoma, kad uždegimas gali būti sukeltas tik išorinio veiksnio, pavyzdžiui, mechaninės traumos. Tokį patį uždegimą gali sukelti ir organų disfunkcija arba lėtinis maisto medžiagų trūkumas, tik, skirtingai nei mechaninės traumos simptomai, tokių kaip skausmas, bus jaučiami tokie simptomai kaip karštis, prakaitavimas, mąstymo, nervinės sistemos sutrikimai, raumenų skausmai ir kiti“, – pasakoja E. Grišinas.
Jo teigimu, uždegimą skatinančių veiksnių yra daugybė, o pats uždegimas pavojingas tada, kai tampa lėtinis. Tuomet jis gali paskatinti širdies ir kraujagyslių ligų, autoimuninių, neurologinių ar onkologinių ligų atsiradimą.
„Pagrindiniai uždegimo vystymąsi skatinantys veiksniai yra aplinkoje esančios toksinės medžiagos, spinduliuotė, patirtos tiesioginės traumos, virusinės, bakterinės ir grybelinės infekcijos, taip pat įgyti ar įgimti autoimuniniai susirgimai ir kai kurių virškinamojo trakto dalių – žarnyno, mikrofloros ir kepenų – veiklos ypatybės. Taip pat uždegimą gali sukelti nepalankios gyvenimo arba darbo sąlygos, tokios kaip naktinis darbas, patiriamas stresas, genetinis polinkis sirgti įvairiomis ligomis. Tai yra sunkiai kontroliuojami veiksniai, tačiau vis dėlto šį tą pakeisti galime, pavyzdžiui, mitybą ir fizinį aktyvumą“, – teigia gydytojas.
Norint gydyti uždegimą, svarbu priemonių visuma
Pasak specialisto, sisteminį organizmo uždegimą mažina vartojami vaisiai ir daržovės – juose gausu tokių medžiagų kaip polinesočiosios ir mononesočiosios riebalų rūgštys, flavonoidai, vitaminai A, C ir E.
„O sočiosios riebalų rūgštys, didelį glikeminį indeksą turintys angliavandeniai, laktozė, perteklinis gyvūninės kilmės baltymų vartojimas ir kai kuriais atvejais glitimas gali padidinti uždegimą skatinančių molekulių kiekį“, – teigia E. Grišinas.
Jis atkreipia dėmesį, kad, nors gali atrodyti, jog organizmo būklę galime pagerinti tiesiog atsisakę išvardytų medžiagų, yra ne visai taip.
„Svarbu ne tik tai, ką valgote, bet ir kur perkate maistą ir kaip jį ruošiate. Pavyzdžiui, citrinose gausu vitamino C, o braziliškuose riešutuose – seleno, tačiau šių produktų vartojimas nepadės, jeigu turtinga mityba nebus derinama su kitais svarbiais veiksniais – fizine veikla ir emocinės būklės gerinimu. Geriausią poveikį žmogaus sveikatai duos ne viena su uždegimu padedanti kovoti medžiaga, o jų kombinacija. Kartu vartojami maisto produktai turi sinergetinį (bendru tikslu veikiantį) arba antagonistinį (priešingai veikiantį) poveikį. Todėl, kalbant apie stiprią imuninę sistemą, uždegimo mažinimą privalome sutelkti ne į atskirų maisto medžiagų ir maisto produktų vaidmenį, bet į visą maisto vartojimo procesą“, – teigia E. Grišinas.
Kovai su uždegimu – daugiau augalinio maisto
Tai, ar maistas paskatins vystytis uždegimą, ar jį gydys, parodo uždegiminis maisto indeksas (Dietary inflammation index – DII).
„Remiantis šiuo indeksu, kai kurios dietos gali būti klasifikuojamos kaip priešuždegiminės arba pro-uždegiminės (uždegimą skatinančios). Mažiausią uždegiminį indeksą turi tokios dietos kaip šiaurietiška dieta (Nordic diet), Viduržemio jūros dieta (Mediterranean Diet) ir įvairios japoniškos dietos, pavyzdžiui, tradicinė japonų dieta Washoku, kurios laikantis vartojama daug žuvies, sojų pupelių produktų ir mažai gyvulinės kilmės riebalų bei mėsos“, – teigia E. Grišinas.
Pasak gydytojo, visas šias dietas sieja tai, kad jų pagrindą sudaro augalinės kilmės maistas, kuriame gausu polifenolių, terpenų, esminių polinesiočiųjų omega-3 riebalų rūgščių ir kitų svarbių medžiagų.
„Vien tokių produktų vartojimas neveiks stebuklingai, tačiau tikrai smarkiai prisidės prie bendros sveikatos stiprinimo. Rekomenduoju pradėti nuo to, kas šiuo metu yra jūsų šaldytuve, ir racionaliai apgalvoti, kuriuos produktus galėtumėte pakeisti kitais, kai kitą kartą lankysitės maisto prekių parduotuvėje. Tikrai nėra būtinybės visiškai atsisakyti gyvūninės kilmės maisto ar neleisti sau pasimėgauti gardžiais, daug cukraus ar kitų pridėtinių medžiagų turinčiais saldumynais ir kitais patiekalais. Gardus maistas visuomet bus maloni kultūrinio ar socialinio gyvenimo dalis, tačiau didžiąją laiko dalį turime skirti produktams, kurie apsaugos mūsų organizmą nuo uždegimo“, – teigia E. Grišinas.
Gyd. dietologas dalijasi patarimais, kaip užkirsti kelią uždegimui
Valgykite kuo daugiau įvairiaspalvių daržovių, vaisių ir uogų. Kuo daugiau skirtingų spalvų bus jūsų lėkštėje, tuo mažesnė tikimybė, kad pritrūksite priešuždegiminį poveikį turinčių maisto medžiagų.
Pasirūpinkite savo virškinamojo trakto organų veikla – kepenimis ir žarnynu. Jie yra pagrindiniai detoksikacines funkcijas atliekantys organai žmogaus kūne.
Sumažinkite raudonos mėsos ir daug sočiųjų riebalų turinčių produktų vartojimą. Vietoj jų patariama vartoti fermentuoto pieno produktus, tokius kaip jogurtas – juose gausu prebiotikų ir aminorūgščių. Šiuos produktus galima papildyti organizmui naudingais polifenoliais bei antioksidantais įbėrus kelis šaukštelius ispaninių šalavijų sėklų arba auksinės chlorelės (Golden Chlorella) mikrodumblių. Šie mikrodumbliai visiškai natūralūs, neutralaus skonio ir kvapo, todėl jais galima gardinti ne tik jogurtus, bet ir sriubas, troškinius, apkepus ir kitus dažnai vartojamus patiekalus. Be to, auksinėje chlorelėje esantys nesotieji riebalai valo organizmą, gerina kraujotaką ir skatina medžiagų apykaitą.
Valgykite ne tik gyvūninės kilmės, bet ir augalinės kilmės baltymų. Augalinės kilmės baltymuose gausu aminorūgščių, kurios gali būti naudingos raumeniniam audiniui palaikyti bei fermentų ir hormonų gamybai.
Vartokite pakankamai prebiotikų (augalinių skaidulinių medžiagų) ir tirpiųjų skaidulų turinčių produktų – daržovių, vaisių, grūdinių kultūrų. Juose gausu trumpų grandžių riebalų rūgščių, kurios pasižymi apsauginėmis savybėmis. Mitybą papildyti galima ir augaliniais prebiotikų ekstraktais, pavyzdžiui, džiovintais fermentuotais auksinės chlorelės (Golden Chlorella) mikrodumbliais. Tokio pobūdžio ekstraktai gali būti gera skaidulų alternatyva jeigu dėl per didelio daržovių vartojimo vargina pilvo pūtimas.
Paįvairinkite savo dietą riebia žuvimi – ją reikėtų valgyti bent kartą per savaitę, o dar geriau kasdien. Riebioje žuvyje gausu omega-3 riebalų rūgščių, kurios yra vienos svarbiausių uždegimą mažinančių molekulių žmogaus organizme. Taip pat rekomenduojama į savo mitybą įtraukti augalinės kilmės riebalų rūgščių alternatyvų – linų sėmenų, fermentuotų ir džiovintų auksinės chlorelės (Golden Chlorella) mikrodumblių.
