Karas Ukrainoje tęsiasi jau beveik metus, o visuomenės nariai iš įvairių pasaulio šalių, kaip įmanoma stengiasi padėti karo nusiaubtai šaliai ir joje esantiems gyventojams. Renkamos lėšos, įvairi humanitarinė pagalba, maisto daviniai ir kt. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) atstovai taip pat neliko abejingi. Bendradarbiaudami su gamybos įmone UAB „DUV“ pradėjo gaminti mobilias lovas iš faneros, kurioms surinkti nereikia nė vieno varžto.
Dizaino inovacijos tiesia naujus partnerystės tiltus su Ukraina
Sausio mėn. viduryje VILNIUS TECH Architektūros fakultete (AF) lankėsi svečias iš Ukrainos – Latvijos prekybos ir pramonės rūmų atstovas Ukrainoje, „Trading House Ukraine“ valdybos narys Viacheslav Redko. Jis teigė, kad į Lietuvą atvyko susipažinti ir padėkoti visiems, prisidedantiems prie baldų kūrimo. Juk kiekvienas projektas, kiekviena iniciatyva yra itin svarbi Ukrainai ir jos žmonėms.
„Šios modulinės lovos bus paklausios ir po mūsų bendros pergalės prieš agresorių. O dabar jos yra itin reikalingos tiems vaikinams, kurie gina ne tik Ukrainą, bet ir visą Europą. Su projekto autoriais esame sutarę, kad lovos bus skiriamos ir kareiviams, ir civiliams“, – teigia V. Redko.
VILNIUS TECH AF dekanas doc. dr. Liutauras Nekrošius atkreipia dėmesį, kad jau karo pradžioje fakultetas kreipėsi į Ukrainos akademinę bendruomenę siūlydamas pagalbą ir ieškodamas būdų, kaip padėti. Šis projektas yra pavyzdys, kad teikti pagalbą galima įvairiose srityse.
Baldų gamybos idėja gimė siekiant dalintis kompetencijomis su verslu
Anot VILNIUS TECH AF prodekano dr. Lino Krūgelio, universiteto ir verslo bendradarbiavimą paskatino siekis bendradarbiauti, stiprinti partnerystės ryšius. Lietuvoje, kaip ir likusiame Vakarų pasaulyje, vis labiau vertinama dizaino pridėtinė vertė pramonės sektoriui. Todėl ir šiuo atveju UAB „DUV“ vadovas Vytas Liudžius, kaip verslo atstovas, domėjosi galimybe apjungti gamybos ir kūrybos pajėgumus.
„Įmonės vadovas pasiūlė idėją – kurti specialius baldus Ukrainos karo zonai. Ši idėja buvo ne tik ambicinga, bet ir lydima griežtų techninių apribojimų renkantis medžiagą, gamybos technologiją. Iš anksto buvo apibrėžti parametrai transportavimo patogumui – išardytų baldų detalės turėjo tilpti į europaletės plotą. Negana to, iškėlėme sau reikalavimą minimalizuoti komplektuojančių komponentų įvairovę, idealiu atveju, visi komponentai turėjo būti pagaminti tomis pačiomis staklėmis iš vieno medžiagos lakšto. Kaip parodė tolimesnė projekto eiga, gana sėkmingai šį principą įgyvendinome. „Pradėjome nuo dizaino paieškų, taip pat kartu ieškojome tinkamo prekinio ženklo pavadinimo. Taip gimė trys pirmieji modeliai KOPA, TIKI ir MILI ir bendras serijos vardas LITUA“, – apie idėją pasakoja prodekanas.
Kuriant baldus svarbiausia išlaikyti griežtus kriterijus
L. Krūgelis pabrėžia, kad baldų gamybos procesas yra lyg kūrybinis galvosūkis, savotiškas labirintas, kuriame reikia išlaviruoti tarp griežtų kriterijų, nepatekti į aklavietę ir, svarbiausia – išlaikyti tinkamą estetikos ir funkcionalumo lygį. Kuriant bet kokio gaminio dizainą, svarbiausias dėmesio objektas yra žmogus ir jo poreikiai.
„Svarbu įsijausti į vartotojo rolę ir numatyti visus daikto naudojimo niuansus, kad pastarasis būtų patogus, saugus, tvarus ir mielas akiai. Tai lengviau padaryti, kai galime ne tik įsivaizduoti, kaip atrodytų patrauklus gaminys, bet ir suprasti, kaip jungiasi ir sąveikauja detalės, komponentai, kokios principinės jėgos jas veikia. Čia į pagalbą pasitelkiamos ir 3D projektavimo programos, leidžiančios iš pradžių baldus surinkti virtualiai bei juos patikrinti. Nemažiau svarbu išbandyti kuo daugiau alternatyvių sprendimų. Tai gilina kūrybinę patirtį ir užtikrina sprendimų kokybę. Šio proceso metu itin svarbų vaidmenį atliko ir įmonės DUV inžinieriai-konstruktoriai, optimizavę kai kuriuos konstrukcinius mazgus“, – sako L. Krūgelis.
Baldų išskirtinumas – surenkami nenaudojant įrankių
VILNIUS TECH AF prodekanas pabrėžia, kad funkcionalūs ir stilingi baldai surenkami naudojant tik tarpusavyje konstrukciškai besijungiančius korpusinius komponentus. Dizaino sprendiniais buvo siekiama perteikti ryškėjančias naujas pramoninės gamybos tendencijas. Kai visą pasaulį krečia logistikos ir komponentų tiekimo krizė, labai svarbu racionalizuoti visus sprendinius, neprarandant funkcionalumo. Negana to, kiekvienas kuriamų baldų modelis turi labai aiškiai išreikštus funkcinius privalumus.
„Modelis „Mili“, skirtas kariams arba tiems, kurie jį naudoja ekstremaliomis sąlygomis. Tai itin lengvas, tvirtas ir greitai surenkamas baldas. Kurdami lovos modelį „Kopa“ siekėme funkcionalaus kompaktiškumo. Sukūrėme dėžės principu iš dviejų dalių sudedamos lovos projektą. Toks produktas gali pasitarnauti ten, kur būtina taupyti erdvę, kur jo naudojimas gali būti laikinas. Jis puikiai tinka stovykloms, slėptuvėms, pabėgėlių centrams ir t.t.
Modelis „Tiki“ labiau primena tradicinį lovos formatą ir pritaikytas nuolatiniam naudojimui. Tačiau ir čia pritaikyti moduliškumo, greito surinkimo, nenaudojant įrankių, principai. Šiuos baldus jau naudoja Lietuvoje viešintys kariai, šiuo metu apsistoję Rukloje“, – teigia L. Krūgelis.
Į baldų kūrimo procesą šiuo metu įsitraukė VILNIUS TECH Pramonės gaminių dizaino studentai. Keletas jų rengia baigiamojo darbo projektus, siūlo naujas idėjas, kurios pamažu įgyvendinamos.
Visi, norintys prisidėti prie šio projekto įgyvendinimo, gali paaukoti paramos fondui „LITUA – kartu“. Daugiau informacijos galite rasti čia.
Neda Černiauskaitė
Projektų vadovė
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
