Prekių klastojimo mastai kasmet auga įspūdingais tempais. Lietuvos Respublikos muitinės departamento duomenimis, praėjusiais metais muitinės pareigūnai sulaikė 133,5 mln. vienetų prekių – tai 40 proc. daugiau, palyginti su 2020 m., kai buvo sulaikyta 79,4 mln. vienetų prekių, ir daugiau nei triskart daugiau nei 2019-aisiais, kai muitinės pareigūnai buvo sulaikę 41 mln. vienetų prekių, pažeidžiančių intelektinės nuosavybės teises.
Muitinės departamento duomenis patvirtina ir rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen” atliktas tuščių tabako pakelių tyrimas. Jo rezultatai atskleidė, kad praėjusių metų trečiąjį ketvirtį tabako gaminių falsifikatų buvo rasta dvigubai daugiau nei ankstesniu laikotarpiu užpernai. Pasak „Nielsen” tyrimo, dažniausiai klastojamos „Winston” ir „Marlboro“ cigarečių pakuotės, ypač skirtos neapmuitintų prekių (angl. duty-free) parduotuvėms. Remiantis Muitinės departamento informacija, be cigarečių, tarp dažniausiai klastojamų prekių yra alkoholiniai gėrimai, avalynė, drabužiai, įvairūs aksesuarai ir žaislai, pažymėti populiariais registruotais prekių ženklais.
Falsifikuotų žinomų gamintojų prekių ne tik įvežama iš užsienio. Pogrindiniai falsifikuotų prekių fabrikai veikia ir Lietuvoje. Kokių teisinių svertų turi žinomų prekių ženklų šeimininkai, siekdami apginti savo teisės dėl prekių klastojimo, pasakoja advokatų kontoros ILAW LEXTAL partnerė, advokatė Asta Macijauskienė.
Pasak advokatės, situacija nėra beviltiška – prekių ženklų savininkai turi teisinių instrumentų apginti savo teises dėl prekių klastojimo. Tam tikri teisiniai mechanizmai leidžia užkardyti tiek įvežamas klastotes muitinėje, tiek pagamintas vietoje, tačiau prekių ženklų savininkams tai gali kainuoti pinigus ir įvelti į teisinius ginčus.
Prekes sunaikinti nėra paprasta
Muitinė, įtarusi, kad prekės gali pažeisti intelektinės nuosavybės teises, jų neišleidžia arba sulaiko. Šiame procese muitinė bendradarbiauja su prekių ženklo savininku ir teikia jam informaciją apie galimai suklastotas prekes, o prekių ženklo šeimininkas teikia muitinei informaciją, kuri reikalinga procedūrai, pavyzdžiui, informaciją, kuri įrodo, kad prekė yra klastotė.
„Tam tikrais atvejais suklastotos prekės gali būti sunaikinamos. Šios procedūros minusas yra tas, kad prekių ženklo savininkas, teikiantis prašymą dėl procedūros taikymo, muitinės reikalavimu turi sumokėti tam tikras išlaidas, susijusias su klastočių sulaikymo ar neišleidimo procedūra, pavyzdžiui, saugojimo ir klastočių sunaikinimo išlaidas. Žinoma, vėliau galima reikalauti šių išlaidų atlyginimo iš pažeidėjo civiline tvarka, tačiau vėl užveliamas naujas procesas“, – kalba A. Macijauskienė.
Pasak advokatės, jeigu prekių turėtojas ar deklarantas pasipriešina prekių sunaikinimui, taip pat reikia inicijuoti ginčo procedūrą.
Be muitinės procedūrų, prekių ženklo savininkas gali reikšti tam tikrus reikalavimus, pavyzdžiui, įpareigoti nutraukti klastočių platinimo veiksmus, uždrausti klastočių platinimą ateityje, atlyginti turtinę žalą bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, laikinai užkardančias pažeidimą.
Prekių ženklų savininkams – „namų darbai“
„Muitinėje dirbantys žmonės nėra visų prekių ženklų ekspertai ir kiekvieną kartą jie savo nuožiūra vertina, ar prekė gali būti klastotė. Tai padaryti kartais gali būti sunku, todėl kai kurie prekių ženklų savininkai iš anksto pateikia muitinei atmintines, kaip atskirti klastotes nuo originalių prekių. Vertingesnių prekių ženklų savininkai atskirose valstybėse turi atstovus, kurie atlieka klastočių monitoringą, prižiūri „karštuosius“ taškus, kad užkirstų kelią klastočių platinimui rinkoje. Taip pat vartotojai prevenciškai šviečiami apie tam tikrus originalių prekių bruožus, kad galėtų atskirti juos nuo klastočių“, – sako A. Macijauskienė.
Kai kurie gamintojai yra įdiegę sistemas, kurios leidžia brangesnes prekes patikrinti internetinėje sistemoje pagal jų unikalų kodą. Esama galimybių diegti klastočių monitoringo sistemas, be to, yra ir kitų mechaninės ir skaitmeninės apsaugos priemonių.
Tyrimai rodo švietimo svarbą
Tyrimai rodo visuomenės švietimo svarbą kalbant apie tai, kas yra intelektinė nuosavybė, kokią žalą perkantieji suklastotas prekes sukelia prekių ženklų savininkams ir kokią riziką sukelia sau ir savo artimiesiems, ypač pirkdami tabako ir alkoholio gaminių falsifikatus, kurie gali būti kenksmingi sveikatai.
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad kuo daugiau žmonių supranta, kas yra intelektinė nuosavybė, tuo mažiau tikėtina, kad ją pažeis. Valstybinio patentų biuro (VPB) užsakymu atliktas eksperimentas atskleidė, kad dauguma Lietuvos žmonių nesvarsto pirkti padirbtų prekių ženklų, jeigu aiškiai žino, kad tai yra klastotė.
Asta Macijauskienė
Advokatų kontoros ILAW LEXTAL partnerė, advokatė
