Norint studijuoti užsienyje, nebūtina būti „šimtukininku“ arba turėti milijonierius tėvus. Kasmet vis daugiau Lietuvos jaunuolių praveria užsienio šalių universitetų duris. Vis dėlto daugeliui užsienyje norinčių studijuoti moksleivių ir jų tėvų kyla nemažai klausimų. Kokius dokumentus ir kada reikia pateikti, kokių šalių aukštosiose mokyklose palankiausia siekti aukštojo mokslo ir, žinoma, kokia yra studijų užsienyje kaina?
Su studijomis užsienyje dirbančios „Kastu International“ komandos vadovas Artur Jefimov sako, kad, norint studijuoti užsienio aukštojoje mokykloje, pirmiausia reikia būti motyvuotam, turėti pinigų pragyventi bent 4-6 mėnesius ir mokėti anglų kalbą bent B2 lygiu. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas apie būsimus finansinius poreikius tėvams pataria pradėti galvoti ir lėšas vaikų studijoms imti kaupti, kol vaikas dar yra lopšyje.
Brandos egzaminų rezultatų nesureikšmina
Stojimas į užsienio aukštąsias mokyklas prasideda lapkričio-gruodžio mėnesiais ir vyksta iki balandžio-gegužės. Abiturientams, planuojantiems stoti į užsienio aukštąsias mokyklas, patartina kuo anksčiau pateikti paraišką universitetui, kad kuo anksčiau gautų priėmimo laišką. Kai kurios aukštosios mokyklos turi ankstesnius stojimo terminus, todėl, ruošiantis stoti į tokius universitetus, reikėtų atkreipti dėmesį į nustatytą terminą. Pasak A. Jefimov, stojimo į užsienio aukštąsias mokyklas procesas nėra labai sudėtingas ir nereikalauja perteklinių dokumentų.
„Skirtingų šalių universitetai gali prašyti skirtingų dokumentų, tačiau visais atvejais reikės asmens tapatybės dokumento kopijos, abiturientams – pažymių išrašo bei brandos atestato ir jo vertimo. Taip pat gali prireikti motyvacinio arba rekomendacinio laiško, CV ir panašių papildomų dokumentų. Užsienio universitetams mūsų brandos egzaminų rezultatai ir pažymiai neturi didelės reikšmės, taip pat užsienio universitetuose dažniausiai nebūna stojamųjų egzaminų. Labiausiai vertinimas užsidegimas ir noras studijuoti pasirinktą studijų programą“, – sako A. Jefimov.
Vykstant studijuoti į užsienio šalis, reikia mokėti anglų kalbą bent B2 lygiu. Priklausomai nuo šalies ir universiteto, gali tekti laikyti papildomą tarptautinį anglų kalbos egzaminą. Toks egzaminas, pavyzdžiui, reikalingas stojant į Švedijos universitetus bei daugumą Jungtinės Karalystės universitetų. Tačiau yra šalių, tokių kaip Nyderlandai ar Belgija, kurioms užtenka turėti anglų kalbos B2 lygį ir anglų kalbos egzamino rezultatą.
Pasak A. Jefimov, konkrečios šalies kalbą mokėti paprastai nebūtina. Universitetai tarptautiniams studentams dažnai siūlo kalbos kursus, todėl studentai jau išvykę studijuoti gali pasirinkti, mokytis tos šalies kalbą ar ne. Mokėdami tik anglų kalbą, studentai gali puikiai įsilieti į visuomenę ir neturi problemų ieškodami darbo.
Reikia turėti pinigų studijų pradžiai
Bene svarbiausias klausimas, dėl kurio skauda galvą tėvams, yra studijų užsienyje kaina.
„Prieš išvažiuojant studijuoti į užsienį, rekomenduojama turėti 5-8 tūkstančius eurų, kurių užtektų pragyventi bent 4-6 mėnesius. Dažniausiai per tiek laiko studentai įsitvirtina, pripranta prie naujos šalies ir susiranda studentišką darbą. Pradžioje ištinka ir pačios didžiausios išlaidos, tokios kaip bendrabučio nuoma, depozito mokėjimas, baldų pirkimas, jei nuomojamas butas yra be baldų, kitos įsikūrimo naujoje šalyje išlaidos. Vidutinės studento išlaidos per mėnesį gyvenant užsienyje dabar siekia 600-850 eurų“, – sako A. Jefimov.
Didelė paspirtis studijoms užsienyje yra kaupiamasis gyvybės draudimas vaiko ateičiai, kuris gali padėti apsaugoti lėšas, kaupiamas vaiko studijoms, nuo nuvertėjimo. Kaupti per gyvybės draudimą vaiko ateičiai siūlo visos Lietuvoje veikiančios gyvybės draudimo įmonės. Suma, kurią galima sukaupti, priklauso nuo kaupimo laiko, pasirinktų draudimo apsaugų, įmokų dydžio ir nuo investavimo rezultatų, tačiau, atsižvelgiant į pastarųjų metų investavimo rezultatus, padėjus kaupti, kai vaikui sukanka vieni metai, ir kaupiant po 50 eurų per mėnesį, per 17 metų galima tikėtis sukaupti apie 17 tūkst. eurų.
„Sudaryti kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį geriausia, kol vaikas dar mažas. Jeigu finansinės šeimos galimybės neleidžia atidėti vaiko ateičiai didesnės sumos, galima kaupti ir po mažiau. Tai darant reguliariai ir ilgą laikotarpį, ateityje vaiko vis tiek lauks solidi suma, kurios pakaks savarankiško gyvenimo studijuojant užsienyje pradžiai. Norint padidinti kaupiamą sumą, bet kada galima padidinti mėnesio draudimo įmoką, o patiriant finansinių sunkumų patartina neskubėti nutraukti sutarties ir ieškoti sprendimų, kalbantis su savo draudiku“, – sako LGDĮA prezidentas A. Bakšinskas.
Vienas iš daugelio galimų šaltinių kaupimui gali būti universali išmoka vaikui, arba vadinamieji vaiko pinigai. Papildomas draudimo įmokas vaiko ateičiai gali įmokėti ir kiti asmenys, pavyzdžiui, vaiko seneliai, krikštatėviai ar kiti. Sudarius vaikams gyvybės draudimo sutartis, deklaruojant pajamas galima susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio – šiuo metu iki 300 eurų nuo per metus įmokėtų draudimo įmokų, kuriuos galima skirti ir tolimesniam investavimui.
Jau išvykus studijuoti ir įsitvirtinus, papildomų pajamų gali suteikti darbas nepilnu etatu, kuris yra dažna praktika tarp studentų. Jokių apribojimų dėl darbo studentams nėra, tačiau rekomenduojama nedirbti daugiau nei 20 valandų per savaitę. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Nyderlandai ir Danija, teikia finansinę paramą dirbantiems studentams, kuri gali siekti iki 1100 eurų per mėnesį. Taip pat Nyderlanduose suteikiama galimybė gauti studijų paskolą studijų mokesčiui padengti. Paskolą reikia pradėti grąžinti tada, kai pradedama dirbti ir uždirbamas bent minimalus atlyginimas.
Kokiose šalyse palankiausia studijuoti?
Kalbėdamas, kuriose šalyse sąlygos studijuoti yra palankiausios, A. Jefimov pirmiausia pamini Nyderlandus.
„Studijos Nyderlanduose kainuoja tik 2209 eurus per metus. Be to, pirmiems bakalauro studijų metams studijų kainai taikoma 50 proc. nuolaida. Taip pat galima pasiimti paskolą, kuri padengs visą studijų kainą ir už studijas reiks mokėti tik tada, kai studentas baigs studijas ir pradės dirbti. Taip pat Nyderlanduose egzistuoja paramos sistema, pagal kurią, jeigu studentas dirba bent 14 valandų per savaitę, jis gali gauti iki 1104 eurų per mėnesį“, – pasakoja A. Jefimov.
Belgijoje studijų kaina siekia tik 962 eurus per metus, tačiau nėra jokių paramų programų. Danijoje studijos nemokamos, o dirbantys studentai gali pasinaudoti parama iki 832 eurų per mėnesį. Nemokamos studijos yra ir Suomijoje bei Švedijoje. Vokietijoje studijuoti galima nemokamai, tačiau tik vokiečių kalba, todėl reikia mokėti vokiečių kalbą bent C1 lygiu.
Ieškoti būsto reikia pradėti anksti
Gyvenamąją vietą studentai gali gauti padedami universiteto arba ieškoti būsto privačiame sektoriuje. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje bei Suomijoje, universitetai dažniausiai suteikia galimybę gyventi bendrabutyje, tačiau yra šalių, kuriose apgyvendinimo klausimas yra gana keblus. Pavyzdžiui, Nyderlanduose daugelis universitetų bendrabučių neturi, todėl būsto tenka ieškotis pačiam.
„Kokį būsto tipą pasirinkti, priklauso nuo studento poreikių. Ieškant būsto privačiame sektoriuje pasitarnauja vietiniai būsto nuomos tinklalapiai, „Facebook“ grupės, taip pat gali padėti tame mieste jau gyvenantys studentai. Į universitetus atvyksta daug studentų iš užsienio, todėl būsto rekomenduojama pradėti ieškoti kiek įmanoma anksčiau, kadangi, artėjant studijų pradžiai, būstų pasiūla mažėja ir susirasti gyvenamąją vietą gali būti sudėtinga“, – įspėja A. Jefimov.
Artūras Bakšinskas
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas
