Kiekvienais metais, rodos, vis garsiau kalbama apie Žemės ateitį, ieškoma sprendimo būdų, tačiau ne visus juos pavyksta lengvai integruoti į kasdienybę. Bendrovė „Ekonovus“ vasarą dalijosi žinomų žmonių istorijomis apie tvarumą, savo patirtis atskleidė menininkė Nomeda Marčėnaitė, tvarkingo būsto idėjos skleidėja Toma Šokelė ir vaikščiojimo ambasadorius, klimatologas Silvestras Dikčius.
Bendrovės „Ekonovus“ įkurtos Tvarumo akademijos vadovė Vilma Balčiauskaitė sako, kad šiuo projektu siekta parodyti kiekvienam, kad tvarūs sprendimai nėra tokie sudėtingi kaip atrodo. „Svarbu suprasti, kad tvarus požiūris nėra grįstas kraštutinumais, čia labai svarbu balansas. Būtų daug tikslingiau galvoti, kad tvarumas yra pasirinkimas, kaip naudoti daiktus. Kažkurios medžiagos savaime nėra blogos, daug svarbiau, kaip ilgai mes jas naudojame, kaip tvarkome susidariusias atliekas“, – patikina ji.
V. Balčiauskaitė džiaugėsi, kad pašnekovų istorijos buvo įkvepiančios ir domino auditoriją.
Žemiau galite rasti projekto „Tvari vasara“ interviu ištraukas.
Interviu su N. Marčėnaite. Mūsų poelgiai atima Žemę iš ateities kartų
Menininkė N. Marčėnaitė juokauja, kad nors yra miestietė, tačiau nuo mažens matė pavyzdį, kaip elgtis gamtoje – po savęs viską palikti taip, kaip rasta. Ji prisimena šoką, kai pamatė, kad dalis žmonių ne tik nesusirenka šiukšlių miške, bet jas dar ir atveža čia išpilti. Kitokioje aplinkoje augusiai moteriai toks elgesys jau tada atrodė sunkiai suvokiamas.
Darnoje su gamta gyvenanti kūrėja sako, kad sodyboje niekada nenaudoja vienkartinių indų, vengia visko, kas yra perteklius – tiek pakuočių, tiek daiktų. N. Marčėnaitė pastebi, kad neretai sugrįžus iš parduotuvės, vien iškrovus pirkinių krepšį, lieka kalnas atliekų, nes daugybė produktų įpakuoti net į kelių sluoksnių pakuotes, o maistas nebeprimena maisto. „Juokinga, kad pakako tik vienu centu įkainotų maišelių, kad staiga imtume jų naudoti mažiau. Žinoma, nereikia įsikibti, kad plastikas savaime blogai, tačiau jis turi būti naudojamas tvariai, daug kartų“, – sako N. Marčėnaitė
Būdama sodyboje, arčiau gamtos, N. Marčėnaitė sako ypač pastebinti žmogaus veiklos pėdsaką ir domisi pokyčiais. „Visą laiką man labai gaila, kad mūsų vaikai turi teisę į šitą pasaulį, o mes šitaip negalvodami atimame iš jų sveiko gyvenimo galimybę. Gerai, kad tie mūsų vaikai nepaiso mūsų, nes mums patogiau būtų, kad jie tylėtų“, – apie jaunosios kartos aktyvizmą kalba N. Marčėnaitė.
Interviu su S. Dikčiumi. Gyventi su mažiau, bet nejausti stokos
Klimatologas S. Dikčius įsitikinęs, kad idealus tvarumas dar neegzistuoja. „Negalime beveik nieko nuveikti nepalikę pėdsako, tad tvarumas yra siekis, link kurio turėtume judėti. Man tvarumas yra ir tam tikras gero darymas sau. Daugiau vaikščiodamas ne tik palaikau tvaraus susisiekimo idėjas, bet ir padedu savo kūnui būti sveikesniam. Mažiau vartodamas, atsisakydamas perdirbto maisto, mažinu bendrą taršą pakuotėmis ir taip pat jaučiu naudą“, – vardija jis.
S. Dikčius prisimena, kad pradėjęs rūšiuoti pakuotes prieš 15 metų, tikėjosi, kad ilgainiui to nebereikės, nes tiesiog apskritai sumažės pakuočių. Visgi pripažįsta klydęs. Atliekų rūšiavimas ir dabar yra jo kasdienybės dalis, tačiau šį procesą jis pradeda dar apsipirkdamas. S. Dikčius pasakoja, kad dar parduotuvėje pirmenybę teikia prekėms, kurios nėra supakuotos. „Tikslas yra ne tik surūšiuoti, bet ir sukurti kuo mažiau šiukšlių apskritai“, – sako jis.
Šią vasarą S. Dikčius pasakoja nemažai keliavęs pėsčiomis, savo išvykos metu pastebėjo, kad visos dienos šiukšlės tilpo į mažytę tuno konservų dėžutę. „Aišku, visko pasitaiko. Kartais neturiu daugkartinio puodelio ir imu kavą išsinešti vienkartiniame, kartais su draugais atsiduriu greito maisto užkandinėje, o ten be atliekų jau neišsisuksi. Nepergyvenu dėl to, nes nedarau to kasdien. Svarbu suprasti, kad bent viena nesukurta šiukšlė per dieną yra tavo paties nesukurtas šiukšlių kalnas metų pabaigoje“, – patikina jis.
Interviu su T. Šokele. Kaip rūpintis namais ir neskriausti gamtos?
T. Šokelė, socialiniuose tinkluose geriau žinoma „Susitvarkyk“ slapyvardžiu, sako, kad stengiasi gyventi tvariai, tačiau nesmerkia savęs už pamirštą iš namų pasiimti daugkartinį kavos puodelį ar sprendimą naudoti vienkartinį, kai nėra galimybės turėti daugkartinio su savimi.
„Didžiausias tvarumas yra tuomet, kai gebame savo poreikius patenkinti mažiausiomis sąnaudomis, nuo produkto atsiradimo taško iki kelionės į mūsų namus. Susikoncentruodami į vartotojiškumą, tiek ir jo mažinimą, turėtume nepamiršti savo energijos bei laiko sąnaudų“, – sako moteris.
Ji prisimena, kaip kurį laiką vengė naudoti popierinį virtuvės rankšluostį, tačiau dėl higienos grįžo prie jo. „Namuose turint vaikų ir augintinių, jo turėjimas po ranka itin pasitarnauja. Jei tik yra galimybė, stengiuosi rinktis tvaresnius sprendimus kasdienybėje: perku dėvėtus drabužius, ekologiškas valymo priemones, vienkartines valymo servetėles iš bambuko, jos be plastiko ir visiškai suyra gamtoje. Šias naudoju šunų pėdų valymui“, – kompromisais dalinasi moteris. Ji sako, kaip galėdama vengia vienkartinių daiktų ar keičia juos kitomis alternatyvomis, daiktams suteikia kelis gyvenimus.
