Skaudi artimo žmogaus netektis gali dar labiau apkarsti, kai prasideda sudėtingos turto dalybos. Dažnai nesutarimai dalijantis turtą prasideda tuomet, kai mirusysis gyveno antrojoje santuokoje ar partnerystėje ir turėjo vaikų su ankstesniu sutuoktiniu ar partneriu. Tokiais atvejais neretai nustembama, kai mirusio partnerio ar ne bendri palikėjo vaikai pretenduoja ne tik į palikėjo turtą, bet ir į jo sutuoktinio ar sugyventinio asmeninės nuosavybės dalį.
Ilgametę patirtį paveldėjimo teisėje sukaupęs teisininkas dr. Julius Paškevičius sako, kad turto dalybos tarp įpėdinių dažnai sukelia audringas emocijas ir ginčus tenka spręsti teisme. Todėl verta būti susipažinus su teisiniais niuansais.
„Artimo žmogaus mirtis jau savaime yra labai skausmingas įvykis, o palikimo dalybos ją dar labiau apsunkina. Todėl svarbu žinoti esminius niuansus, kad lemtingą akimirką nebūtų pridaryta brangiai kainuojančių klaidų. Šioje srityje patirties turintis teisininkas gali padėti, tačiau svarbu ir patiems žinoti, kokį turtą įpėdinis gali paveldėti“, – sako dr. Julius Paškevičius.
Kada mirusiojo vaikai gali pretenduoti į jo partnerio turto dalį?
Kad mirusiojo vaikai galėtų paveldėti dalį jo partnerio turto, jis turi būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe. Tam būtina kreiptis į teismą su tokius reikalavimus pagrindžiančiais įrodymais.
Įpėdinis turi įrodyti faktą, kad mirusysis ir jo partneris gyveno drauge ir tvarkė bendrą ūkį, taip pat kad buvo padaryti esminiai turto pagerinimai mirusio partnerio lėšomis ar darbu arba prisidėta pinigais įsigyjant turtą. Pagal teismų praktiką tai gali būti pakankamas pagrindas, kad turtas būtų pripažintas mirusio žmogaus ir jo partnerio bendrąja dalinę nuosavybę. Teisininkas dr. Julius Paškevičius prisimena tai iliustruojančią situaciją iš savo praktikos.
„Andrius ir Sigita (vardai pakeisti) kurį laiką kartu nuomojosi butą. Tuomet Sigita įsigijo nuosavą butą, prie kurio įsigijimo finansiškai prisidėjo ir Andrius. Jis prisidėjo ne tik piniginiu įnašu į butą, bet ir pirko statybines medžiagas buto remontui bei pats darbavosi remontuojant būstą. Partneriams kurį laiką pagyvenus kartu, Andrius mirė. Andriaus dukra iš ankstesnės santuokos Agota įgijo teisinį pagrindą pretenduoti ir į dalį Sigitos buto. Tam ji turėjo kreiptis į teismą dėl buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe su Andriumi“, – aiškina dr. Julius Paškevičius.
Kad turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, mirusio partnerio finansinis indėlis į jį turi būti teismo pripažintas pakankamu. Jei prie turto įsigijimo ar remonto mirusysis prisidėjo neženkliai, pavyzdžiui, keliais tūkstančiais eurų – toks indėlis nebus pakankamas pagrindas turtą pripažinti bendru. Tokiu atveju mirusiojo vaikai nebegali pretenduoti į dalį turto, tačiau gali siekti kompensacijos už mirusiojo padarytas investicijas į partnerio turtą.
Mirusio sutuoktinio vaikai taip pat gali pretenduoti į bendrai užgyventą turtą
Gana panašus teisinis mechanizmas veikia ir tuomet, kai mirusysis buvo susituokęs ir turi vaikų iš ankstesnės santuokos. Tuomet asmeninė sutuoktinio nuosavybė teismo gali būti pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kad tai įvyktų, asmeninis sutuoktinio turtas turi būti iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Toks pagerinimas gali būti kapitalinis remontas, rekonstrukcija ir pan. Teismas vertina tokio turto faktinį vertės padidėjimą po jo pagerinimo neatsižvelgiant į rinkos pokyčius.
„Pateiksiu pavyzdį iš savo praktikos. Sutuoktiniai, kurių vardai pakeisti, Dainius ir Brigita gyveno Dainiaus iki santuokos įsigytame name. Santuokos metu bendromis lėšomis jie atliko namo rekonstrukciją. Netrukus mirė Brigita, kuri prieš mirtį testamentu visą savo turtą paliko sūnui Benui iš pirmos santuokos. Benas kreipėsi į teismą dėl Dainiaus namo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe su Brigita ir paveldėjo dalį Dainiaus namo“, – aiškina teisininkas dr. Julius Paškevičius.
Mirusiojo turto paveldėtojai gali kreiptis į teismą ne tik dėl namo ar buto, bet ir dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Jei mirusysis pinigais ar darbu prisidėjo prie sutuoktinio žemės sklypo pagerinimo, pavyzdžiui, komunikacijų įrengimo, paskirties keitimo ar kitaip nulėmė turto vertės reikšmingą padidėjimą, turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe.
Teisininkai paprastai rekomenduoja mirusio asmens įpėdiniams pasidomėti, ar palikėjo partneris bendro gyvenimo metu neįgijo turto asmeninės nuosavybės teise ir ar šiuo laikotarpiu nebuvo atlikti kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos darbai partnerio nekilnojamame turte. Jei palikėjas buvo susituokęs, jo vaikams, kurie nėra bendri, verta pasidomėti ar palikėjo sutuoktiniui priklausančiame name ar bute nebuvo atlikti kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbai.
Teisininkas dr. Julius Paškevičius sako, kad teisinių niuansų žinojimas gali apsaugoti nuo papildomo streso ir finansinių praradimų mirus artimam žmogui.
