Nors Viršuliškės yra mažiausia Vilniaus seniūnija, tačiau per pastaruosius kelerius metus joje apsigyventi suplanavo bent pora tūkstančių naujakurių. Ekspertai sutaria, kad taip yra todėl, kad ši Vilniaus vietovė turi netikėtų ir patrauklių išskirtinumų. Apie tai, kodėl čia plūsta gyventojai, pasakoja istorikas Povilas Andrius Stepavičius ir NT plėtros bendrovės „Omberg group“ vadovė Dalia Andrulionienė.
2016–2021 metais Viršuliškėse iš viso parduota beveik tūkstantis naujų butų; jei viename bute ruošiasi gyventi po du gyventojus, į Viršuliškes atsikraustyti suplanavo kone 2 tūkst. žmonių. Tai dešimt kartų daugiau, nei jose gyveno praėjusio amžiaus pradžioje.
„Viršuliškės išgyvena savotišką Renesansą – žmonės jose aktyviai perka butus ir planuoja savo gyvenimus. Tai nestebina, turint omenyje ne tik didelę kokybiškų būstų pasiūlą, puikiai išvystytą socialinę ir susisiekimo infrastruktūrą, bet ir kitus, kiek netikėtus rajono išskirtinumus“, ‒ pastebi NT plėtros bendrovės „Omberg group“ vadovė.
Vienas iš dviejų dangoraižių centrų sostinėje
Viena iš Viršuliškių išskirtinumo priežasčių – šiame rajone vis sparčiau ryškėjanti urbanistinė kalva. Tai – kompozicinė priemonė, kuria architektai urbanistai siekia išryškinti svarbias ir reikšmingas miesto vietas.
Kaip pastebi D. Andrulionienė, Vilniuje šių, dangų raižančių pastatų kvartalų yra vos du – Viršuliškių ir Konstitucijos prospekto.
„Urbanistinės kalvos padeda atnaujinti rajonus, net ir toliau nuo centro sukurti naujų gyvenamųjų ir darbo vietų, paslaugų ir pramogų tiekimo taškų, pritraukti papildomų investicijų. Tai, kad viena iš dviejų Vilniaus urbanistinių kalvų yra Viršuliškėse, lemia, kad šis rajonas tampa vienas svarbiausių Vilniaus pacentrių, galinčių gyventojams pasiūlyti labai kokybišką gyvenimo būdą“, ‒ teigia „Omberg group“ vadovė.
Viršuliškių urbanistinę kalvą sudaro Spaudos rūmai, gyvenamieji namai „Viršuliškių porelė“, ją greitai papildys ir du jau statomi, 70 metrų aukščio gyvenamieji dangoraižiai „Skylum“.
Iš kaimo į išskirtinį rajoną
Dar viena Viršuliškių išskirtinumo priežastis – įdomi vietovės istorija. Istorikas, parodos „Kas į Viršulus?“ kuratorius P. A. Stepavičius pažymi, kad dar ne taip seniai gyvenamasis rajonas buvo šalia sostinės įsikūręs kaimas.
„Pirmą kartą Viršuliškės paminėtos XVIII a. pabaigoje. Tais laikais šio kaimo – kuris, beje, priklausė Pilaitės dvarui bei parapijai – pavadinimas buvo Wierszuliszki. Sunku patikėti, bet dar prieš 70 metų Viršuliškės buvo kaimas šalia Vilniaus miesto, tarpukariu buvęs viena didžiausių vakarinių Vilniaus apylinkių. Sostinės dalimi jis tapo tik praėjusio amžiaus viduryje“, ‒ pasakoja istorikas.
P. A. Stepavičius pabrėžia, kad nors į kitus Vilniaus miesto rajonus Viršuliškės panašios dėl 7-ajam ir 8-ajam dešimtmečiui būdingų devynių ir dvylikos aukštų daugiabučių, tačiau jie turi ir išskirtinumų.
„Viršuliškių statybos projektą parengė Juozas Zinkevičius ir žymi urbanistė Birutė Kasperavičienė, projektavusi ir kitus gyvenamuosius projektus Antakalnio g., Savanorių pr., Žirmūnuose. Senesnieji Viršuliškių daugiabučiai labai išsiskiria balkonais, įdomiais ažūrinių plokščių pastatų fasadais, jungimais, taip pat pastatų forma – rajone dominuoja lenkti, iš oro C raides primenantys daugiabučiai. Be to, aktyvių gyventojų dėka, Viršuliškės yra labai žalios – o juk iki rajono pastatymo tai buvo tušti dirbamieji laukai“, ‒ pastebi ekspertas.
Kokybiško gatvės meno gausa
Trečia netikėta Viršuliškių populiarumo priežastis – gatvės meno gausa. Vienas naujausių gatvės meno pavyzdžių Viršuliškėse – Edgaro Muellerio sukurtas rekordinio dydžio trimatis gatvės piešinys „Meilė ir baimė“, inicijuotas „Omberg group“. Jo ilgis siekia beveik 26 metrus, o plotis – kiek daugiau nei 10 metrų.
„Apklausos bei tyrimai įrodo, kad gatvės menas ne tik pakelia aplink esančio NT vertę, bet pakelia gyventojų nuotaiką, didina jų kūrybiškumą, padeda kurti ir stiprinti bendruomenę. Todėl Viršuliškių gyventojams padovanojome unikalų, rekordinio dydžio trimatį piešinį, simbolizuojantį atgimstančią rajono jaunystę ir kartu įprasminantį mūsų tautos kovą už laisvę. Džiaugiamės, kad šis kūrinys sulaukė didžiulio susidomėjo tarp rajono gyventojų ir tapo nauju traukos tašku Vilniuje“, – teigia D. Andrulionienė.
Įspūdingų gatvės meno pavyzdžių Viršuliškėse yra ir daugiau – Mykolo Saukos skulptūros Viršuliškių miško parke, skulptoriaus Tado Gutausko ir architekto Gintaro Čaikausko 10 metrų aukščio plieninė skulptūra „Suomis“ ir kt.
„Viršuliškėms, kaip ir kitiems gyvybingiems rajonams, būtini aplinkai išskirtinumo, veržlumo suteikiantys traukos objektai. M. Saukos darbai Viršuliškių miško parką iš nuošalaus, tik vietiniams žinomo pušyno jį pavertė į patrauklią, savotišką atmosferą turinčią vietą, o štai T. Gudausko ir G. Čaikausko skulptūra „Suomis“ Viršuliškių skersgatvyje įprasmina žmogaus siekį siekti nepasiekiamo ir vytis savo svajonę“, ‒ pasakoja „Omberg group“ vadovė.
Agnė Belickaitė
Rinkodaros ir komunikacijos vadovė
